Lietuvos pramonės konkurencinė kova: kokius ginklus rado KTU ekonomistai

Vyriausybės užsakyta ir Lietuvos mokslo tarybos kuruota ilgalaikė institucinė ekonomikos mokslinių tyrimų programa „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“ buvo patikėta Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesoriaus Ryčio Krušinsko vadovaujamai tarpdisciplininei septynių šalies aukštųjų mokyklų mokslininkų komandai.

Dvejus metus dirbę mokslininkai ne tik išryškino Lietuvos ekonomikos tendencijas, bet ir pateikė ateities gaires bei sprendimus, kaip įveikti didžiausius šalies ekonomikos laukiančius iššūkius.

Šalies pramonė – ant tradicinių technologijų pečių

KTU EVF Ekonomikos katedros docentė Asta Sabonienė tyrinėjo, kaip tradicinėmis technologijomis (TT) paremta gamyba Lietuvoje gali išlikti konkurencinga, susidurdama su besitransformuojančių rinkų trūkumais ir problemomis.

Docentės teigimu, nors mūsų šalies prioritetai – aukštųjų technologijų (AT) gamybos plėtra, tačiau AT teužima nedidelę dalį Lietuvos pramonės. Tuo tarpu didžiausią pridėtinę vertę ekonomikai sukuria būtent TT šakos.

„Tai patvirtina, kad TT pramonės konkurencingumo ir plėtros klausimai yra itin svarbūs ir aktualūs šalies ekonomikai. Svarbu stiprinti veiksnius, lemiančius šių šakų galimybes generuoti augančias pajamas ilgą laiką“, – pabrėžia mokslininkė.

Skiriamės nuo Europos

Pasak A. Sabonienės, Lietuvos apdirbamosios pramonės struktūra akivaizdžiai skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, kur vyrauja variklinių transporto priemonių, metalo gaminių, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba. Tuo tarpu Lietuvoje pirmauja maisto pramonė, medienos bei medienos gaminių gamyba, baldų pramonė bei chemikalų ir chemijos pramonė.

„Pramonės gamybos specializacijai vertinti svarbus sukurtos pridėtinės vertės rodiklis (PVR), kuris atspindi pramonės struktūros kokybinį aspektą“, – tvirtina A. Sabonienė.

Tyrimo laikotarpio, apėmusio 2000 – 2011 metus rezultatai rodo, kad Lietuvos apdirbamojoje pramonėje didžiausią pridėtinės vertės dalį sukuria būtent TT pramonės šakos – beveik 52 proc. Nepaisant to, bendras PVR, tenkančios vienam dirbančiajam Lietuvos apdirbamosios pramonės šakose, yra daugiau nei 3,5 karto mažesnis už ES. Su šiuo darbo našumą charakterizuojančiu rodikliu ekonomikoje siejamas ir darbo užmokesčio augimas.

Mokslininkė taip pat vertino Lietuvos apdirbamosios pramonės šakų mokslinių tyrimų ir eksperimentinę veiklą bei inovatyvumą. Statistiniai duomenys parodė, kad vyraujančiose Lietuvos TT pramonės šakose yra nedaug inovatyvių įmonių, kita vertus, TT įmonėse dažniausiai vyrauja statistiškai neapskaitomos inovacijos.

A . Sabonienės atliktas eksporto struktūros kokybės tyrimas leido įvertinti, ar eksporto apimtys yra susiję su kokybės bei kainų pokyčiais. Nustatyta, kad Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbo jėgos sukurta eksporto dalis itin maža – 2001 metais ji sudarė tik 2.5 proc. ir per visą dešimtmetį nekito.

Tuo tarpu didžiausią dalį sudaro vidutinės kvalifikacijos darbo jėgos kurta produkcija – 58.5 proc. ir vidutinės arba nekvalifikuotos – 13.9 proc. Nekvalifikuotos darbo jėgos sukurtos produkcijos eksporto dalis mažėjo ir 2011 metais sudarė 25.1 proc.

Patarimas baldžiams: nesustoti

KTU ekonomistė vertino ir TT pramonės šakų eksporto konkurencingumą. Juo siekta atskleisti sėkmingiausiai tarptautinėje rinkoje konkuruojančias lietuviškas prekes. Nustatyta, kad kiekvienoje prekių grupėje yra gaminių, turinčių konkurencinių pranašumų tarptautinėse rinkose, tačiau daugumos jų gamybos ir eksporto apimtys yra labai nedidelės.

„Tarp konkurencingų prekių grupių didžiausią dalį sudaro tokių TT šakų produkcija, kaip maisto produktai, medienos gaminiai, baldai, tekstilės gaminiai bei drabužiai. Lietuvaičiai kai kurių pramonės šakų konkurencingumu lenkia ir kitas ES šalis – sėkmingiausiai konkuruoti sekasi baldų, medienos ir maisto pramonei. Neblogi ir chemijos, gėrimų, tekstilės, drabužių siuvimo pramonės rodikliai. Tuo tarpu ES padėtis – priešinga. Čia aukštesnius rodiklius yra įgijusios aukštųjų ir vidutinių aukštųjų TT  pramonės šakos: vaistų ir farmacinių preparatų, variklinių transporto priemonių, mašinų ir įrangos“, – sako A. Sabonienė.

KTU mokslininkės teigimu, tiek tekstilės, tiek drabužių siuvimo, tiek medienos pramonėje išryškėjo viena tendencija – konkurencingumą geriau sekėsi išlaikyti ne masinės, o specializuotų produktų gamintojams.

Jos teigimu, Lietuvos baldų pramonės eksporto specializacija yra akivaizdi – pagal eksporto dalį pasaulinėje rinkoje ši šaka užėmė 28 poziciją 2011 metais.

„Baldų pramonės konkurencinių pranašumui ir toliau turėtų būti stiprinami išlaikant ir dabar egzistuojančią aukštą kokybę, žemesnius kaštus, žaliavų prieinamumą, aukštų standartų technologijų panaudojimą bei galimybes vykdyti lanksčius specializuotų gaminių užsakymus“, – sako mokslininkė.

Inovacijos naudingos, tačiau jų mažai

A. Sabonienės atliktas tyrimas nustatė, kaip ateityje turėtų elgtis TT veikiantys verslai, norintys stiprinti savo konkurencingumą. Tyrime dalyvavę TT pramonės šakų įmonių vadovai ir aukščiausio rango specialistai beveik vienbalsiai įvardijo, kad svarbiausias konkurencingumo veiksnys – Lietuvos gamintojų gamybos lankstumas ir prisitaikymas prie vartotojų poreikių.

Tarp reikšmingų veiksnių paminėtas transportavimo ir pristatymo lankstumas ES, produkto kokybė, kuriama išskirtinumu, naujumu, inovacijomis bei patrauklus produkcijos kainos ir kokybės santykis. Kiek mažiau svarbūs konkurencingumo veiksniai – gera žaliavų kokybė ir prieinamumas, kvalifikuota darbo jėga, specialistai, stiprūs vadovai bei pažangi technologija, naudojama gamyboje ar aukštas darbo našumas.

Kalbinti vadovai nurodė, kad jų atstovaujamoms įmonėms būdingos produkto inovacijos ir technologinės naujovės, procesų diegimas bei įsisavinimas – tai nurodė beveik 39 proc. vadovų. 35 proc. dar tik ketina jas įsigyti, o kiek daugiau nei 19 proc. tam neturi finansinių išteklių. Nieko keisti neketinančių – kiek daugiau nei 11 proc.

Tyrimas atskleidė, kad TT pramonės įmonėse nepakankamos organizacinės inovacijos. Nauji organizacijų valdymo būdai, kokybės standartai, procesų valdymo sistemos bei marketingo inovacijos vis dar sunkiai skinasi kelią Lietuvos TT pramonės įmonėse.

Stabdo politikai, kaštai ir neprofesionalūs darbuotojai

Verslininkų nuomone, labiausiai inovacijų plėtrą trukdo dideli jų kūrimo kaštai bei nepakankamos ar ribotos įmonių finansinės galimybės tokiai veiklai. Taip pat buvo minima ir įmonių bendradarbiavimo su inovacijų partneriais stoka, nepakankami darbuotojų, kuriančių inovacijas, sugebėjimai ir kūrybiškumas bei motyvacija.

„Itin svarbią reikšmę įmonės konkurencingumui turi žmogiškieji ištekliai bei situacija darbo rinkoje. Verslininkai nurodė ne darbo jėgos trūkumą, o darbo jėgos kokybės ir kvalifikacijos stoką, pastebėdami, kad trūksta ir aukštos kvalifikacijos vadovų. Jie pažymėjo, kad svarbi problema – žemas darbo rinkos lankstumas ir griežtas darbo santykių reglamentavimas“, – pasakoja mokslininkė.

Viena svarbiausių problemų – nuolat keičiami įstatymai, kurie įtakoja verslą, sudėtingi, nelankstūs, nepastovūs ir dideli verslo mokesčiai.

„Verslininkai minėjo, kad valstybė skiria nepakankamai dėmesio ir taiko ekonominių priemonių, skirtų šalies įmonių ir produkcijos tarptautiniam konkurencingumui ir žinomumui didinti. Be abejo, tradiciškai akcentuotas per didelis biurokratijos lygis, korupcija valdžios institucijose, per stiprus valstybinis verslo reguliavimas aplinkosaugos, darbo ir priešgaisrinės saugos, veterinarinių ir higienos reikalavimų srityse“, – pabrėžė KTU mokslininkė.