Prastai parengti specialistai, kritęs mokytojo vardo prestižas, kai kurių sričių pedagogų trūkumas, į užsienio mokyklas bėgantys baigiamųjų klasių moksleiviai – švietimo sistemos pertvarkoje prisimenamos ir įsisenėjusios ar naujai iškilusios bendrojo lavinimo mokyklų problemos. Koks turi būti šiandieninis mokytojas ir kokių labiausiai pasigenda patys Lietuvos moksleiviai?
Charizmatiškos asmenybės
Moksleiviai ir ugdymo įstaigų vadovai nori šiuolaikiškų, aktyvių ir veržlių mokytojų, kurie nebijotų peržengti stereotipinių rėmų ir nebūtų vien tik dalykinių žinių perteikėjai.
„Mokyklos ieško aktyvių, savo specialybei atsidavusių mokytojų. Norima, kad pedagogai taptų moksleivių mentoriais, vyresniais broliais vedliais, kuriems nebūtų svetimos jų problemos. Suprantama, šiandieninis pedagogas turi būti ir technologiškai išprusęs, nes didžioji dalis užduočių atliekama pasitelkus kompiuterines technologijas“, – teigė Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) direktorius Tomas Kivaras. 
Nors teigiama, kad Lietuvoje jaučiamas mokytojų perteklius, pašaukimą pedagogikai turinčių specialistų trūksta. Moksleiviai vis labiau nori charizmatiškų asmenybių, kurių šalies mokyklose yra vienetai.
Pasak T. Kivaro, tokius pedagogus parengti sunku, nes daug lemia įgimtos asmeninės savybės. Gerų ir darbui atsidavusių mokytojų, sako KTU gimnazijos vadovas, yra vienetai, tad jeigu ugdymo įstaiga turi du arba tris tokius mokytojus – jau laikoma pasiekimu.
„Mokytojai turi mokėti sudominti moksleivius, motyvuoti mokslui, būti aktyvūs. Norisi, kad jie dažniau naudotų kitus mokymo metodus“, – sakė KTUG vienuoliktokas Edvardas Lukošius.
Šiai nuomonei antrino ir kita KTUG gimnazistė Luka Kemežytė, mananti, kad geras mokytojas supranta moksleivį, įsigilina į jo norus ir lūkesčius.
Kūrybiškumas pedagogikoje
Šiuolaikinės mokymo įstaigos ieško specialistų, gebančių moksleivius ir studentus vesti kūrybine linkme bei siekiančių geresnių mokymosi rezultatų.
„Kūrybiškumas – vienas pagrindinių elementų, kurių reikia mokytojams, dėstytojams. O jeigu jie dar ir inovacines naujoves skatintų, švietimo aplinkoje būtų pasiektas stiprus proveržis. Deja, kol kas dirbama taip, kaip mus mokę profesoriai. Reikėtų remtis užsienio praktika, kai studentui nebūtina visko mokėti, bet jis žinotų, kur rasti reikiamą informaciją“, – teigia KTU Dėstytojų akademinių kompetencijų centro vadovė Asta Daunorienė.
Kol kas minėta linkme švietimo sistemoje judama itin lėtai. Tam įtaką daro nepalankios ir nepatrauklios sąlygos pedagogams, jaučiama nepakankama pagarba šiai profesijai. Pedagogus rengiantys specialistai pripažįsta, kad trūksta bendradarbiavimo tarp skirtingo lygio švietimo įstaigų, nevykdomi bendri projektai.
„Vis dar nėra sisteminio požiūrio, nesusėdama prie bendro stalo su darželio auklėtojais, pradinių mokyklų mokytojais, nekalbama su vidurinių, gimnazijų ir universitetų dėstytojais. Visi dirba atskiruose laukuose, nematydami bendro paveikslo, kaip turėtų atrodyti švietimo sistema. Nežinia ir kaip vieningai joje veikti“, – sakė A. Daunorienė.
Vieša paslaptis, kad nemaža dalis vienuoliktokų išvažiuoja baigti mokslų į kitų Europos šalių mokyklas, mat siekiama ne tik geresnio išsilavinimo, bet ir geresnių sąlygų stojant į užsienio universitetus. Pasak A. Daunorienės, reikia atsižvelgti į demografinius pokyčius ir siekti, kad kuo greičiau švietimo sistemoje įvyktų lūžis: „Norint pokyčių, reikia bendrai spręsti, ką daryti kitaip. Būtina kuo greičiau suremti pečius, kad išlaikytume Lietuvoje jaunąją kartą.“
Prestižo kėlimas
Pastaraisiais metais visuomenė sumenkino pedagogo vardą, nors jų atliekamas darbas yra itin svarbus – pastebi A. Daunorienė.
„Gaila, kad sugriauta geroji patirtis, kai pedagogas laikytas išminties šaltiniu, turinčiu pakankamai kompetencijos įvairiais klausimais. Bet reikia pradėti mąstyti kitaip, nes jie daro didelį darbą – ugdo mūsų vaikus, ištisas kartas. Ne mokytojai turi reabilituoti savo vardą, o visuomenė. Pagarba ir tolerancija rodo brandžios visuomenės požymius, tad reikia to siekti“, – mano A.Daunorienė.