Nacionalinė vadybos sistema Lietuvoje. Kur einame?

Pateikiami ir nagrinėjami Lietuvos, kaip esmines transformacijas patiriančios visuomenės, kultūriniai ir instituciniai paradoksai, jų poveikis įmonių inovacinei veiklai. Pasiremiant knygos metafora, jeigu institucijos yra daugiau mažiau apčiuopiamas visuomenės „socialinis protas“, tai kultūra yra jos sunkiai apčiuopiamos ir įvertinamos „socialinės smegenys“. Įdomu tai, kad transformacijų visuomenėje yra nemažai prieštaravimų tarp socialinio „proto“ ir „smegenų“, bei iš to kylančių įtampų.

Sėkmingas technologinių inovacijų kūrimas ir diegimas rinkoje priklauso ne tik nuo individų ir organizacijų sumanumo, bet ir nuo inovacinę veiklą paremiančios (ar jai trukdančios) institucinės ir kultūrinės aplinkos. Galima pastebėti, kad nepaisant globalizacijos procesų inovacinė veikla išlieka sutelkta pažangiausiose pasaulio ekonomikose ir jų vadybinėse sistemose. Lietuvai ir kitoms „besivejančioms“ šalims kyla pagrįstas klausimas, kaip per laiką suformuoti inovacijoms palankią kultūrinę ir institucinę aplinką, kitaip tariant – kaip šalyje suformuoti produktyvią ir tvarią vadybos sistemą, paremiančią įmonių inovacinę veiklą?

Šis kompleksinis klausimas neturi vieno paprasto atsakymo, nes pasaulyje tiesiog nėra vieno konkretaus sėkmės modelio, kuriuo galėtų pasiremti savojo „kelio“ ieškančios šalys. Paprastai tai reiškia būtinybę atsižvelgti tiek į universalias pasaulines verslo ir technologijų tendencijas, tiek į skirtingus „gerųjų praktikų“ ir pažangiųjų inovacijų sistemų kontekstus, tiek į savo aplinkos savitumą, atsakant į eilę sudėtingų klausimų.

Kokia yra pasaulinė vadybos sistemų ir modelių įvairovė? Kokie vadybos modeliai formuojasi Lietuvoje kaip transformacijas patiriančioje kultūrinėje ir institucinėje terpėje? Kokią įtaką konkrečių vadybos modelių įsitvirtinimas daro įmonių inovacinei veiklai, jos pobūdžiui? Kokio tipo inovacijų radimąsi paremia Lietuvos institucinė ir kultūrinė terpė?

Praėjusių metų pabaigoje vykusiame monografijos pristatyme ir diskusijoje dalyvavo platus akademinės bendruomenės ir verslo praktikų ratas: monografijos recenzentai VDU marketingo katedros prof. habil. dr. Jonas Čepinskis, VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Pranas Žukauskas, KTU Telekomunikacijų katedros profesorius Arminas Ragauskas, o taip pat ISM Vadybos ir ekonomikos fakulteto docentas, Baltijos lyderystės instituto įkūrėjas dr. Modestas Gelbūda, KTU EMBA Alumni klubo tarybos prezidentė ir bendrovės Comfort Heat generalinė direktorė dr. Vyda Mozūriūnienė, Kauno miesto Tarybos narė, turinti ilgametę patirtį Lietuvos versle, Ona Balžekienė. Renginyje taip pat dalyvavo nemažas būrys įmonių vadovų, KTU akademinės bendruomenės narių – dėstytojų ir studentų.

Knygos autorius prof. Giedrius Jucevičius itin pabrėžia nacionalinių vadybos sistemų įvairovę – simbolinį Babelio bokštą, vaizduojamą monografijos viršelyje, ir šio unikalumo išlaikymo svarbą globalizacijos eroje, nesiekiant jų įsprausti į griežtus konkrečių šalių ar kelių vyraujančių teorinių modelių rėmus. Ši monografija yra naudinga ne tik vadybos teoretikams, besigilinantiems į nacionalinius vadybos modelius ir juos lemiančius bruožus, bet ir vadybos praktikams, suteikdama pagrįstų įrodymų apie tai, kas vyksta, ir padėdama tikslingiau nukreipti strateginių minčių kryptį.