Nuo senų jėgos aitvarų iki maisto švaistymo: kodėl dizaineriai vis dažniau sprendžia ne estetikos, o tvarumo problemas?

Dizainas ilgą laiką pirmiausia buvo siejamas su daiktų išvaizda, patogumu ar vartotojo patirtimi. Tačiau šiandien vis dažniau jis tampa priemone spręsti kur kas platesnius iššūkius – nuo tekstilės atliekų ir maisto švaistymo iki žiedinės ekonomikos ar pavojingų medžiagų valdymo. Specialistai pastebi, kad augant tvarumo iššūkiams vien technologinių sprendimų nebepakanka – vis svarbiau tampa suprasti, kaip tarpusavyje susiję žmonių įpročiai, verslo modeliai, infrastruktūra ir aplinkosauga.

Būtent todėl pasaulyje sparčiai populiarėja sisteminis dizainas – požiūris, kai kuriamas ne vien naujas produktas ar paslauga, bet ieškoma sprendimų visai sistemai.

Dizainas, keičiantis kasdienius įpročius

Ši problema aktuali ne tik pasauliniu mastu. Lietuvoje sparčiai populiarėjant kaitavimo sportui, didėja ir nebenaudojamos įrangos kiekis, tačiau jos perdirbimo galimybės išlieka ribotos.

Pasak Politecnico di Milano profesoriaus Stefano Maffei, šiandien dizaineriams nebeužtenka kurti estetiškus ar funkcionalius produktus – jie turi gebėti suprasti sudėtingus ryšius tarp žmonių, technologijų, išteklių ir ekonominių procesų bei ieškoti ilgalaikių sprendimų.

Projektai, gimstantys iš realių problemų

Tokio pobūdžio projektai kuriami Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantūros studijų programoje „Dizainas tvariai ateičiai“, kuri dizainą jungia su aplinkos inžinerija, vadyba ir sisteminiu mąstymu. Programą įgyvendina KTU Dizaino centras, bendradarbiaudamas su Politecnico di Milano ir dizaino agentūra „The Critical“.

Studentai projektus vysto nuo pirmųjų studijų mėnesių – iš pradžių analizuoja pasirinktą problemą, o vėliau ją paverčia tyrimais grįstu baigiamuoju darbu. Didelis dėmesys skiriamas ne tik projektavimui, bet ir tyrimams, naudotojų elgsenos analizei, medžiagų srautams, organizacijų veiklai bei žiedinės ekonomikos principams.

Svarbi studijų dalis – bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais ir realiomis organizacijomis. Studentai dalyvauja tarptautinėse dirbtuvėse, mainų programose bei praktikose, kur sprendžia realius tvarumo iššūkius.

Šiemet programos studentai dalyvavo Politecnico di Milano Dizaino mokyklos (School of Design) organizuotose tarptautinėse dirbtuvėse Italijoje, kur kartu su skirtingų šalių komandomis tyrinėjo dalyvaujamojo dizaino metodus ir ieškojo sprendimų, kaip naujos technologijos galėtų padėti kurti tvaresnes bendruomenes.

Tarptautinėse dirbtuvėse dalyvavęs studentas Augustinas Jonauskis sako, kad ši patirtis padėjo geriau suprasti, kaip sisteminis dizainas gali veikti realiose bendruomenėse.

„Tokia patirtis suteikė platesnį dizaino suvokimą. Svarbiausia asmeninė įžvalga buvo pamatyti, kaip sisteminis mąstymas gali būti integruotas į miesto audinį ne kaip uždėta struktūra, o kaip procesas, augantis iš pačios bendruomenės. Ši patirtis sustiprino norą dirbti dizaino ir tyrimo sankirtoje, kur metodologija tampa įrankiu realiai erdvei ir žmonėms keisti“, – sako jis.

Anot programos kūrėjų, būtent tokio pobūdžio projektai rodo, kad šiandien tvarumas nebėra vien technologinis klausimas. Norint kurti ilgalaikius sprendimus, reikia gebėti matyti visą sistemą – nuo žmonių elgsenos ir organizacijų veiklos iki medžiagų ciklų, infrastruktūros ir viešosios politikos.

KTU magistrantūros studijų programa „Dizainas tvariai ateičiai“ skirta įvairių sričių absolventams – ne tik dizaino, architektūros ar meno, bet ir inžinerijos, technologijų, vadybos, socialinių bei humanitarinių mokslų krypčių specialistams, norintiems gilinti žinias sisteminio dizaino, žiedinės ekonomikos ir tvarumo srityse.