Optimizaciją patyręs verslas: 5 pamokos, kad tai vyktų lengviau

Įvairūs optimizavimo procesai, struktūrinės pertvarkos ar susijungimai tampa rimtu iššūkiu ir organizacijų vadovams, ir darbuotojams. Panašios situacijos būdingos tiek verslo, valstybės įmonėms, tiek aukštojo mokslo institucijoms. Įmonių, kurių laukia pertvarka, darbuotojai turi įvairiausių baimių, patiria nerimą, kuris, kaip akcentuoja pertvarkas patyrusių organizacijų atstovai, dažnai yra nepagrįstas.

Kaip, įgyvendinant pertvarkas, užtikrinti procesų efektyvumą ir paslaugų kokybę bei išlaikyti darbuotojų motyvaciją? Kokią naudą susijungimai atneša darbuotojams? Patirtimi dalijasi bendrovių „Omnitel“ ir „Teo“ jungimosi iššūkius patyręs „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas, Jonas Kvedaravičius, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio vadovas Lietuvoje, „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, „Telia Lietuva“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Čepienė.

1. Turėti tikslą: vardan ko tai darome

„Svarbiausia, tiek jungiant įmones, tiek, pavyzdžiui, aukštąsias mokyklas, išsikelti tikslus, dėl kurių tai yra daroma, žinoti kryptį, kuria einama ir tai aiškiai ir paprastai komunikuoti. Tada lengviau planuoti tolimesnius žingsnius ir pasiekti sėkmingą rezultatą“, – teigia Jonas Kvedaravičius, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio vadovas Lietuvoje.

Mokslo tyrimuose susijungimų tematika pabrėžiama, jog tam, kad susijungimas vyktų sklandžiai, reikalingas vieningas tikslas, misija ir vizija bei stipri lyderystė. Stipri lyderystė taip pat yra tas faktorius, kuris padeda išspręsti kylančias problemas dėl skirtingų besijungiančių organizacijų kultūrų.

2. Atvirai diskutuoti: kaip tai atliksime

Pasak „Telia Lietuva“ vadovo K. Šliužo, natūralu, jog pasikeitimai įmonėje kelia daug klausimų jos darbuotojams: „Koks bus mano likimas?“, „Kokių resursų reikės?“, „Ar aš sugebėsiu?“.

Jo teigimu, vienintelis būdas išsklaidyti darbuotojų nerimą yra atvirai ir aiškiai komunikuoti apie vykstančius procesus. Jis pabrėžia, jog „gyvas“ bendravimas – susitikimai ir pokalbiai su darbuotojais – yra ypač svarbus.

„Labai atvirai komunikavome apie tai, kas jau yra nuspręsta, ką spręsim ateityje, o ko ateityje ir visai nespręsime. Jeigu atsakymo tuo momentu neturėdavome, tiesiai šviesiai sakydavau, kad šito dar nežinau“, – patirtimi dalijasi K. Šliužas.

3. Įtraukti ir įsitraukti: visi vienoje valtyje

„Optimizavus įmonių grupės struktūrą darbuotojai turėjo puikią galimybę įgauti įmonių jungimo/veiklų gryninimo kompetencijų, įgyti naujos patirties, kilti karjeros laiptais dalyvaujant vidinėse atrankose. Dabar, jau optimizavus veiklas, darbuotojai gali dirbti kokybiškiau, efektyviau ir tiesiog patogiau“, – teigia „Lietuvos energijos“ vadovas dr. Dalius Misiūnas, kalbėdamas tiek apie energetikos įmonių grupės optimizavimo procesus, tiek apie LESTO ir „Lietuvos dujų“ jungimąsi į bendrą skirstymo tinklų įmonę.

Vienas iš Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacijos iniciatorių atidžiai seka ir aukštojo mokslo reformos, kuria siekiama optimizuoti Lietuvoje aukštųjų mokyklų tinklą, įgyvendinimą.

Karlstado universiteto (Švedija) tyrėjas Matsas Perssonas savo mokslo darbe rašo apie skirtingas pozicijas, kurias gali užimti organizacijų nariai: orientacija į vidų arba į išorę. Žmonės, kuriems labiausiai rūpi vidiniai procesai, paprastai priešinasi susijungimui, nes nori išsaugoti esamą padėtį. Tie, kurie galvoja apie ateitį, paprastai rūpinasi naujos, po susijungimo didesnės ir stipresnės, įmonės įvaizdžiu ir pozicija išorėje.

Įsitraukimas į jungimosi procesus padeda darbuotojams susitelkti ir veikti kartu dėl bendro tikslo.

4. Išnaudoti galimybes: karjeros perspektyvos

„Kompetencijų ir patirties augimas, naujos galimybės, proga parodyti lyderystę, karjeros perspektyvos“, – tokius įmonių veiklos optimizavimo proceso metu atsirandančius teigiamus aspektus išskiria „Lietuvos energijos“ vadovas D. Misiūnas.

Panašiai ateities galimybes, atsiveriančias darbuotojams po susijungimo, apibūdina ir K. Šliužas: „Susijungimas daugiau įtakos turėjo ateities augimo galimybėms, kadangi kompanijos, verslo galimybės prasiplėtė, užduotys padidėjo, todėl norintiems ir galintiems augti žmonėms padaugėjo karjeros galimybių“.

Pasak „Telia Lietuva“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Birutės Čepienės, kai iš darbuotojo reikalaujama kompetencijų, kurių anksčiau nereikėjo, jam sudaromos galimybės to išmokti kursų, mokymu metu.

Beje, darbuotojams, nerimaujantiems dėl savo užimamos darbo vietos, įmonių vadovai pateikia gerą žinią – tiek „Omnitel“ ir „Teo“, tiek „LESTO“ ir „Lietuvos dujų“ susijungimų atvejais pirmiausia mažėjo vadovų skaičius.

5. Tikėti: nauda matosi ne iš karto

Įmonei pradėjus dirbti efektyviau, atsiveria didesnės galimybės investuoti į darbuotojus, tačiau ekonominė nauda darbuotojams pasimato praėjus keletui metų po susijungimo. Aukštajame moksle, daugeliu atveju, – praėjus kelioms akademinėms kartoms.

Nors tyrimai rodo, jog apie 80 proc. jungimųsi aukštojo mokslo sektoriuje yra sėkmingi, tyrėjai pabrėžia, jog, vertinant aukštojo mokslo institucijų junginio sėkmingumą, reikėtų neapsiriboti ekonomine nauda. Nurodoma, jog aukštajame moksle jungimosi procesai turėtų būti grindžiami akademiniais ir strateginiais tikslais, tokiais kaip studijų ir mokslo tarptautiškumo, kokybės rodikliai, o ne siekiant sutaupyti pinigų.

Kaip pastebi D. Misiūnas, didžiausi iššūkiai tenkantys darbuotojams, vykdant įmonių veiklos optimizavimo procesus, yra atvirumas pokyčiams ir naujovėms, pozityvus požiūris ir įsitraukimas.