Paskelbti universiteto inovatoriškiausių mokslininkų ir aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkursų nugalėtojai

Svarbiausios | 2024-01-05

Kauno technologijos universitete (KTU) įvyko universiteto inovatoriškiausių mokslininkų ir aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkursai. Aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai universiteto Senato Mokslo ir inovacijų komiteto atrinkti pagal išskirtinius mokslo rezultatų pasiekimus ir aktyvumą mokslo ir mokslo populiarinimo veiklose – mokslines publikacijas, pranešimus tarptautinėse konferencijose, dalyvavimą projektų ar užsakomųjų mokslinių tyrimų veiklose, šalies ar tarptautinių programų bei fondų konkursų laimėjimus, ekspertinę veiklą ir pan. Inovatoriškiausiais mokslininkais paskelbti labiausiai patentinėje veikloje pasižymėję universiteto mokslininkai.

2023 m. inovatoriškiausių mokslininkų konkurse nugalėjo KTU Cheminės technologijos fakulteto profesorė Daiva Leskauskaitė ir KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius profesorius Arminas Ragauskas. Prof. Daiva Leskauskaitė dirba maisto polimerų tyrimų srityje, pagrindinį dėmesį skiriant maisto struktūrų projektavimui, siekiant pagerinti maisto kokybę ir maistinę vertę. Profesorė per savo mokslinę karjerą paskelbė daugiau kaip 60 mokslo straipsnių, yra 3 išradimų autorė. Prof. A. Ragauskas yra ne tik Sveikatos telematikos mokslo instituto Kauno technologijos universitete steigėjas ir vadovas, bet ir Europos Sąjungos tyrimų grupės „Smegenys ir informacinės technologijos“ direktorių valdybos narys, asociacijos „Scientia Libera“ valdybos narys, išradėjas (tarp jo mokslinių pasiekimų – daugiau kaip 150 registruotų išradimų, tarp jų – patentai JAV, ES, Japonijoje, Kanadoje, Australijoje ir didžiosiose ES valstybėse). Profesoriaus sukurti aukštųjų technologijų pramoniniai ir biomedicininiai prietaisai serijiniu būdu gaminami Lietuvoje ir eksportuojami į užsienio valstybes. „Toks įvertinimas atspindi išskirtinį asmeninį ir suburtos komandos kompetencijos ir profesionalumo lygį, taip pat įkvepia visą Universiteto bendruomenę būti kūrybingais ir veržliais, įgyvendinti pokyčius ir naujas idėjas“, – sako Mokslo veiklos analizės skyriaus vadovė Adriana Kviklienė.

Aktyviausiais jaunaisiais mokslininkais gamtos ar technologijos mokslų srityje tapo net trys KTU Cheminės technologijos fakulteto atstovai – dr. Daiva Tavgenienė, dr. Tadas Dambrauskas ir dr. Rasa Keruckienė.

Mokslinių tyrimų naujumas ir aktualumas bei praktinis pritaikomumas ir nauda yra vieni iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgia mokslines veiklas vykdantys tyrėjai. Dr. D. Tavgenienė atlieka ir vykdo tyrimus OLED (organinių šviesos diodų) technologijų srityje, kurių šiuo metu pagrindinės veiklos: naujų organinių elektroaktyvių junginių sintezė, savybių tyrimai ir jų pritaikymas formuojant OLED prietaisus ir saulės celes.

„Pasaulinės lyderiaujančios elektronikos srities kompanijos jau komercializavo OLED displėjus ir televizorius, o šiuo metu į rinkas veržiasi kompanijų OLED apšvietimo šaltiniai. Apie 30 % pasaulinės elektros energijos yra sunaudojama apšvietimui. Apšvietimo technologijoms įsisavinus ir pritaikius OLED apšvietimo technologijas, ženkliai padidėtų apšvietimo prietaisų efektyvumas, todėl būtų galima sutaupyti iki 15 % pasaulinės elektros energijos kiekio, tai patvirtina praktinę ir ekonominę šių mokslo darbų naudą“, – pasakoja aktyviausia jaunąja mokslininke išrinkta tyrėja.

Daiva Tavgenienė
Daiva Tavgenienė
Tadas Dambrauskas
Tadas Dambrauskas

Pasak kito konkurso laureato, savo tyrimuose daug dėmesio skiriančio silikatinių medžiagų, kurios gali būti panaudotos aplinkai draugiškų medžiagų gamybai, cheminės sudėties, terminio stabilumo, kristalų struktūros ir porėtumo tyrimams, KTU Cheminės technologijos fakulteto dr. Tado Dambrausko, džiugu, kad universitetas organizuoja tokio pobūdžio konkursus, nes tai rodo, kad universitetui rūpi jaunųjų mokslininkų sėkmė, yra tikima jų rezultatais bei gebėjimais ir stengiamasi jaunus mokslininkus motyvuoti siekti dar didesnių tikslų bei nesustoti dinamiškame mokslininko kelyje.

„Tokie konkursai ir įvertinimai didina jaunųjų tyrėjų motyvaciją bei skatina įsitraukti į daugiau veiklų, susijusių ne tik su mokslo straipsnių rašymu, tačiau ir su rezultatų sklaida visuomenėje“, – tvirtina T. Dambrauskas. Funkcinių silikatinių medžiagų sintezės, jų savybių tyrimų ir taikymų srityje dirbantis mokslininkas pripažįsta, kad toks įvertinimas yra malonus ženklas, jog vykdomos veiklos yra tikslingos ir naudingos tiek universitetui, tiek mokslinei bendruomenei ir mokslui plačiąja prasme.

T. Dambrausko tyrimas
T. Dambrausko tyrimas
Rasa Keruckienė
Rasa Keruckienė

Trečioji kategorijoje nugalėjusi mokslininkė dr. Rasa Keruckienė, dirbanti naujų organinių spindulių kūrimo optoelektronikos prietaisams, pvz., organiniams šviesos diodams, deguonies jutikliams, srityje, pabrėžia, jog ne ką mažiau pergalei svarbus ir kolegų įsitraukimas bei palaikymas. „Siekiant atliepti Europos žaliojo kurso direktyvas dėl energijos sąnaudų mažinimo, efektyvių elektroninių prietaisų kūrimas yra aktuali problema. Moksliniai tyrimai, kuriuos atlieku, yra tarpdisciplininiai, įgyvendinami bendradarbiaujant su kitais universiteto bei užsienio partnerių universitetų tyrėjais, tad esu dėkinga savo kolegoms už palaikymą, bendradarbiavimą ir sklandų bendrų rezultatų siekimą“, – sako dr. R. Keruckienė.

Humanitarinių, socialinių mokslų ar meno srityje nugalėjo Ekonomikos ir verslo fakulteto atstovai – dr. Andrius Grybauskas ir dr. Neringa Gerulaitienė.

Ekonomikos ir verslo fakulteto atstovo dr. Andriaus Grybausko moksliniai tyrimai apima Pramonės 5.0 transformacijos iššūkių, poveikio valdymo praktikai ir ekonomikai, įtraukios skaitmeninės ir ekologiškos ateities kūrimo, darbuotojų įgūdžių vystymo tematikas. Tyrėjo moksliniai interesai: didieji duomenys, dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis, jais grįstos išankstinės prognozės atliepia šių dienų pasaulines aktualijas.

Pasak kitos konkurso laureatės Ekonomikos ir verslo fakulteto atstovės dr. Neringos Gerulaitienės, tyrimų tarpdiscipliniškumas ir tarptautiškumas taip pat yra raktai į sėkmę šiuolaikinio mokslininko karjeroje, nes tai padeda į analizuojamą problemą pažvelgti plačiau ir iš skirtingų perspektyvų bei leidžia sutelkti kompetencijas, kurios reikalingos sprendžiant kompleksines problemas. Mokslininkė džiaugiasi aktyviai vykstančiais ir vykdomais projektais.

„Šiuo metu gyvenu naujo tarptautinio projekto, kuris prasidėjo 2024 m. sausį, idėjomis. Kartu su užsienio partneriais iš 8 užsienio šalių laimėjome finansavimą projektinei paraiškai įgyvendinti pagal „Europos Horizontas“ programą. Šio projekto tikslas yra teikti sveikatos priežiūros darbuotojams, ypač slaugytojams, ir organizacijoms bei politikos formuotojams moksliniais tyrimais pagrįstus sprendimus, kurie padėtų pagerinti tiek ligoninių, tiek individualų sveikatos priežiūros darbuotojų atsparumą kritinėms situacijoms“, – pasakoja dr. N. Gerulaitienė.

Neringa Gerulaitienė
Neringa Gerulaitienė

Mokslininkės teigimu, sulauktas pripažinimas parodo, jog ji yra teisingame kelyje, bei motyvuoja siekti dar reikšmingesnių mokslo pasiekimų, kurie prisidėtų prie teigiamų pokyčių sveikatos priežiūros srityje.

Nugalėtojams buvo skirtos piniginės premijos.