Prasidėjo antroji nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa: stiprinamos pradinių klasių mokytojų kompetencijos atpažinti ir įveikti matematikos mokymosi sunkumus

2025 m. spalio 20 d. prasidėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuojama antroji nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa „Pradinių klasių mokytojų profesinės kompetencijos stiprinimas: matematikos mokymosi sunkumų diagnostika ir įveikos strategijos“. Tai tęstinė, nacionalinio masto iniciatyva, kurios pagrindinis tikslas – sustiprinti pradinių klasių mokytojų gebėjimus atpažinti matematinius sunkumus ir taikyti veiksmingas jų įveikos priemones.

Programos tikslas – plėtoti pedagogų matematikos didaktikos žinias, gebėjimą individualizuoti mokymosi procesą, ugdyti mokinių samprotavimą ir refleksiją. Tai – kompleksinis, tyrimais grįstas procesas, jungiantis diagnostiką, refleksiją ir inovatyvių metodų taikymą kasdienėje klasės praktikoje.

Pedagogų bendruomenė iš visos Lietuvos

Į programą įsitraukė daugiau nei 80 pradinių klasių mokytojų iš įvairių Lietuvos regionų. Tai įvairialypė pedagogų bendruomenė, atspindinti visą šalies švietimo panoramą – nuo mažų miestelių iki didmiesčių mokyklų. Dalyvių patirtis labai įvairi: dalis jų – jauni specialistai, turintys iki penkerių metų pedagoginio darbo, kiti – patyrę mokytojai, dirbantys jau daugiau nei du dešimtmečius. Maždaug pusė pedagogų turi ilgametę patirtį, o ketvirtadalis – 6–10 metų darbo stažą.

Tokios sudėties grupės stiprybė – skirtingų kartų požiūrių ir patirčių sintezė. Jaunesni mokytojai atneša naujų idėjų, kūrybiškumo ir technologinio atvirumo, o vyresnieji – gilų praktinį supratimą apie mokinių raidą, ugdymo procesą ir jo iššūkius. Dauguma jų dirba 1–4 klasėse, todėl į programą atsineša skirtingų amžiaus grupių mokinių patirtį bei konkrečius atvejus iš kasdienės praktikos.

Ši įvairovė leidžia programoje aptarti matematikos mokymosi sunkumus iš daugelio perspektyvų – nuo ankstyvųjų įgūdžių formavimo iki vyresniųjų pradinių klasių mokinių samprotavimo lavinimo. Ji rodo, kad matematikos mokymosi sunkumų diagnostikos tema aktuali visoms mokytojų kartoms ir visų tipų mokykloms – tiek didmiesčiuose, tiek regionuose.

Programos struktūra ir veiklos

Programa apima teorinius ir praktinius modulius, skirtus objektyvaus mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimui, personalizuoto mokymo plėtrai, aktyvių metodų taikymui ir duomenimis grįstai refleksijai. Iš viso numatyta 270 akademinių valandų (10 ECTS kreditų), apimančių auditorinį, praktinį ir savarankišką darbą.

Mokytojai susipažins su pažangiais vertinimo instrumentais ir technologijomis, tarp jų – žvilgsnio sekimo metodika, leidžiančia giliau suprasti mokinių mąstymo eigą ir sprendimo procesus. Kursų metu dalyviai kurs užduotis, skirtas vertinti mokinių pažangą, pritaikys jas savo klasėse, analizuos surinktus duomenis ir aptars tolesnes intervencijas.

Dirbdami individualiai ir grupėse, mokytojai analizuos realias mokymosi situacijas, dalinsis iššūkiais, aptars sėkmingus sprendimus ir kurs bendrą profesinį tinklą, paremtą bendradarbiavimu ir mokymusi iš praktikos.

Ekspertų įžvalgos

Programos vadovė, KTU profesorė dr. Irina Klizienė, pabrėžia integruoto ir empirinio požiūrio reikšmę:

„Stebėti sprendimo procesus netrukdant mokiniams dirbti yra didelis privalumas. Pritaikius pažangias technologijas matematiniame ugdyme, galima sekti individualią mokinių veiklą bei pažangą ir pamatyti jų mąstymo eigą sprendžiant užduotis.“

Profesorės teigimu, šiandieninis mokytojas yra ne tik žinių perteikėjas, bet ir tyrėjas savo klasėje. Analizuodamas mokinių veiklą, reflektuodamas ir eksperimentuodamas, pedagogas gali kurti veiksmingas mokymosi intervencijas, pritaikytas realiems vaikų poreikiams.

Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto docentė dr. Renata Kondratavičienė, viena iš programos bendraautorių, akcentuoja emocinio ir motyvacinio konteksto svarbą. Pasak jos, matematikos mokymosi sunkumai dažnai kyla ne dėl žinių stokos, o dėl nesaugumo, baimės suklysti ar nepasitikėjimo savimi. Mokytojo gebėjimas pastebėti šiuos signalus ir į juos reaguoti tampa esmine profesinės kompetencijos dalimi.

Dėstytoja pabrėžia, kad aiški pamokos struktūra, palaikantis grįžtamasis ryšys ir refleksija stiprina mokinių pasitikėjimą bei padeda mažinti nerimą, trukdantį mokymuisi. „Kai vaikas jaučiasi saugus ir išgirstas, atsiveria galimybė ne tik mokytis, bet ir patirti sėkmę“, – pažymi doc. dr. Renata Kondratavičienė.

Abi ekspertės pabrėžia, kad šiuolaikinis mokytojas turi būti ir tyrėjas, ir jautrus ugdytojas. Derinant duomenimis grįstą analizę su emociniu palaikymu, kuriama saugi ir motyvuojanti mokymosi aplinka, padedanti vaikams įveikti sunkumus ir pasitikėti savo gebėjimais.

Dalyvių bendruomenė – pokyčio variklis

Programos dalyviai kurs mokyklų mikroekosistemas, kuriose naujai įgytos žinios bus iškart taikomos praktikoje. Kiekvienas pedagogas įgyvendins savarankiškas užduotis savo klasėje, stebės rezultatus ir reflektuotai analizuos pokyčius. Tokiu būdu kuriama tvari, duomenimis grįsta pagalbos sistema, paremta bendradarbiavimu ir dalijimusi gerąja patirtimi.

Šią iniciatyvą finansuoja Europos Sąjungos NextGenerationEU fondas per Švietimo plėtros programą „Pirmiausia – mokytojas“, kuri siekia skatinti inovatyvią ir įtraukią pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kultūrą.

„Investicija į mokytoją – tai investicija į kiekvieną mokinį. Tik stiprindami mokytojo profesinę savivoką ir gebėjimus galime kurti mokyklą, kurioje kiekvienas vaikas turi galimybę patirti sėkmę,“ – pabrėžia prof. dr. Irina Klizienė.

Antrosios nacionalinės programos pradžia žymi reikšmingą žingsnį Lietuvos pradinio ugdymo tobulinime. Tai programa, sujungianti mokslą, praktiką ir bendruomeniškumą, kuri neabejotinai prisidės prie ilgalaikių pokyčių – nuo objektyvesnio mokinių pažangos vertinimo iki didesnio vaikų pasitikėjimo savo gebėjimais.

Daugiau apie KTU siūlomas nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas pedagogams, jų turinį ir galimybes dalyvauti galite sužinoti KTU Edukacinės kompetencijos centro svetainėje: shmmf.ktu.edu/ekc