Studijų kokybės gerinimas – įveiklinant komandinį darbą

Šiuolaikinėse įmonėse komandinis darbas vis dažniau naudojamas norint pasiekti efektyvesnių įmonės rezultatų. Jei organizuojamas teisingai, komandinis darbas kur kas efektyvesnis nei individualus darbas dėl sinergijos efekto. Be to, grupė kartu dirbančių asmenų gali susidoroti su didesnio masto projektais, kurie asmeniui dažnai gali pasirodyti per sudėtingi.

Siekiant stiprinti studijų kokybę, plėtoti į studentą orientuotas studijas ir atliepti šiandieninius darbo rinkos reikalavimus, keliamus absolventų kompetencijai, praėjusiais mokslo metais Kauno technologijos universitete (KTU) pradėta nauja iniciatyva „Komandinio darbo įveiklinimas studijų moduliuose“, kurios tikslas – įveiklinti studentų komandinį darbą pirmosios pakopos (bakalauro) studijų moduliuose, sistemiškai ir nuosekliai taikant komandinio darbo principus studijų procese.

Daugiau nei septyniasdešimt KTU dėstytojų pavasario semestro metu kartu su KTU „EDU_Lab“ – mokymo ir mokymosi kompetencijų centro – ekspertais analizavo komandinio darbo principus ir jų pritaikymo būdus darbe su studentais, taip pat aptarė jų įgyvendinimo galimybes savo dėstomuose studijų moduliuose, įvertino galimus iššūkius ir diskutavo apie jų sprendimo kelius.

Prisideda prie studijų kokybės gerinimo

„Dėstytojų susitikimų su „EDU_Lab“ ekspertais metu analizuoti tradiciniai ir inovatyvūs sprendimai, kaip aktyvinti studentų darbą, didinti jų įsitraukimą bei ugdyti įgūdžius dirbant komandose. Džiugu, kad Universitete skiriamas dėmesys dėstytojų profesionalumui. Juk komandinio darbo subtilybių suvokimas bei įveiklinimas studijų moduliuose – tai vienas iš esminių šiandienos iššūkių, su kuriuo susiduria šių dienų edukatoriai, verslininkai, viešojo sektoriaus darbuotojai“, – teigia KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė Živilė Stankevičiūtė.

Anot jos, mokymai leido įsigilinti į komandų formavimo, stiprinimo, veiklos monitoringo, vertinimo ir kitus aspektus, kurių taikymas studijų procese įgalins studentus sėkmingai tobulėti ne tik profesinėje srityje, bet ir augti kaip asmenybėms.

„Mokymus vedusių dėstytojų entuziazmas buvo užkrečiantis, o profesionalumas ir aukšta kompetencija – neabejotina. Be to, mokymų metu geriau pažinau savo kolegas, sužinojau jų pomėgius – tai kuria tarpusavio bendrystės jausmą ir stiprina KTU narius kaip bendruomenę“, – sako Ž. Stankevičiūtė.

KTU „EDU_Lab“ vadovės doc. dr. Astos Daunorienės teigimu, tokios iniciatyvos Universiteto mastu keičia ne tik patį studijų procesą, bet ir prisideda prie studijų kokybės gerinimo.

„Ši iniciatyva bus tęsiama ir 2021–2022 mokslo metais, kai dėstytojai įveiklins komandinio darbo principus savo dėstomuose studijų moduliuose ir bus galima pažvelgti į šį procesą detaliau, analizuojant komandinio darbo įveiklinimo studijų moduliuose poveikį ir naudą studijų procesui“, – tikina A. Daunorienė.

Kodėl komandinis darbas yra svarbus?

Technologijos ir naujovės vystosi taip sparčiai, kad pokyčiams suvaldyti ir priimti lieka vis mažiau laiko. Į pokyčius turime reaguoti greitai: privalome keistis, iš naujo vertinti situaciją ir vėl keistis. Tačiau organizacijų pagrindas yra žmonės, kurie kuria organizacijos kultūrą ir įgyvendina numatytus organizacijos tikslus.

„Organizacijų gyvavimo sėkmė priklauso nuo tarpusavio sąveikos, bendravimo ir bendradarbiavimo, dirbant komandoje ir padedant vieni kitiems. Daugumoje organizacijų komandinis darbas – vienas pagrindinių veiklos sėkmę lemiančių veiksnių. Komandinis darbas išskiriamas kaip vienas pagrindinių įgūdžių, kurio darbdaviai tikisi iš savo darbuotojų“, – sako KTU „EDU_Lab“ ekspertė doc. dr. Vaida Jonaitienė.

A. Daunorienės teigimu, neretai dėstytojai komandinį darbą sutapatina su grupiniu darbu, kai kiekvienas veikia tik pagal savo atsakomybę, t. y. atlieka tik jam priskirtą užduotį, veiklą, tačiau tai nėra teisinga. Ne veltui komandinį ir grupės darbą galima sutapatinti su posakiu „Visi ąžuolai yra medžiai, bet ne visi medžiai yra ąžuolai“. Remiantis šiuo posakiu, galima teigti, kad visos komandos yra grupės, bet ne visos grupės yra komandos. Kuo išskirtinis komandinis darbas?

Knygos „Svajonių komandos kūrimas“ autorius Patrtick Lencioni (2020) yra pasakęs, kad „ne finansai, ne strategija, ne technologijos, bet komandinis darbas yra svarbiausias konkurencinis pranašumas“. Komandinis darbas naudojamas skirtingose pramonės šakose, siekiant pagerinti veiklos rezultatus, sutelkti darbuotojus bendram darbui ir sustiprinti įmonės kultūrą.

Žurnalo „Forbs“ redaktorių teigimu, po pandemijos komandinio darbo ateitis bus susijusi su tikslingu hibridiniu virtualaus koordinavimo ir asmeninio bendradarbiavimo derinimu veikloje. Tą liudija ir 2021-aisiais metais nepakitę darbdavių poreikiai. Kaip skelbia WikiJob (2021), „komandinis darbas yra vienas iš svarbiausių įgūdžių, kurį privalo turėti absolventai ateidami dirbti į organizaciją“.

Šiai minčiai pritaria ir minimo įgūdžio svarbą pabrėžia KTU „EDU_Lab“ ekspertė prof. dr. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė: „Mūsų, kaip edukatorių, pareiga yra padėti studentams įgyti komandinio darbo įgūdžius, kad jie sėkmingai įsilietų į darbo rinką ir atlieptų organizacijų lūkesčius“.

TEAM komandinio darbo principas

Komandinis darbas remiasi principu TEAM, kur komandos nariai veikdami kartu (angl. together) visi (angl. everyone) pasiekia (angl. accomplishes) daugiau (angl. more). Komandinis darbas leidžia į kiekvieną situaciją pasižiūrėti iš skirtingų pusių, suburiant skirtingus požiūrius turinčius studentus, todėl dirbdami komandose jie gali pasiekti geresnių rezultatų, atrasti originalių ir netikėtų sprendimų.

Be to, kiekvienas komandos narys prisiima sau tinkamą vaidmenį ir atlieka tas užduotis, kurios jam sekasi geriausiai. Tuomet jis jaučiasi prisidėjęs prie bendro tikslo. Tokiu būdu didėja studentų motyvacija, savivertė ir pasitenkinimas atliekama veikla.

Komandinio darbo iššūkiai

Visgi kartais komandinis darbas gali nepateisinti dėstytojų ir studentų lūkesčių. Taip gali nutikti, jei komanda yra per didelė ir jos viduje formuojasi mažesnės grupelės – tai neleidžia dirbti tikslingai, efektyviai ir pasiekti planuotų rezultatų. Vertėtų prisiminti, kad geriausių rezultatų neįmanoma pasiekti iš karto, nes kiekviena komanda turi išgyventi visus komandos formavimosi etapus: pirmiausia komandos nariai turi susibendrauti ir susiburti į komandą, pasiskirstyti atsakomybes. Jei komanda yra suformuota paviršutiniškai ir jos raidos etapuose neatsižvelgiama į komandos narių poreikius, komandoje kylančius konfliktus ir motyvaciją, palaipsniui darbas ir gauti rezultatai gali nebetenkinti visų komandos narių lūkesčių.

Kitas iššūkis – tai komandos darbo dinamika siekiant bendro rezultato. Tai ypač aktualu tarpdisciplininėje komandoje, kai kartu dirba skirtingų studijų krypčių studentai. Naujos komandos nariai turi išmokti suprasti vienas kitą, įsivertinti turimas skirtingas kompetencijas, gerbti skirtingus požiūrius ir gebėti juos suderinti bendrakūros procese.

Neretai tarpdisciplininėje komandoje socialinių, humanitarinių mokslų studentai yra labiau aktyvūs generuodami idėjas, analizuodami rinkos poreikius, spręsdami etinius, teisinius klausimus, kurdami produkto dizainą ar pristatydami sukurtą produktą auditorijai, o inžinerinių, technologijos mokslų studentai dažnai aktyviau įsitraukia, kai yra rengiamos techninės specifikacijos, brėžiniai, kuriamas ar testuojamas produkto prototipas.

Suprasdamas komandos darbo dinamiką, dėstytojas ar komandos mentorius, darbo eigoje taikydamas įvairius studijų metodus, gali padėti studentams išnaudoti stipriąsias jų puses, pasijausti vertingais komandos nariais siekiant bendro tikslo. Dėstytojams svarbu suvaldyti tokias komandas ir padėti ugdyti komandos nariams įgūdžius, kurių dėka jie gebėtų derinti skirtingus gebėjimus, tinkamai ir laiku komunikuoti vieni su kitais bei prisiimti kiekvienam komandos nariui tenkančias atsakomybes.

„Komanda nesugebės parodyti geriausio rezultato, jei komandos nariai galvos tik apie save“, – teigia KTU „EDU_Lab“ ekspertė dr. Miglė Kriuglaitė-Jarašiūnienė.

Tik nuolat bendraudami komandos nariai gali pasitikėti savo kolegomis, drąsiai dalytis savo idėjomis bei reikiamu momentu panaudoti savo kompetencijas ir visi kartu prisiimti bendrą atsakomybę sėkmės ar nesėkmės atveju už visą komandinio darbo procesą ir galutinį rezultatą.

„Išmanydamas komandinio darbo principus dėstytojas gali vykdyti tokį studijų procesą, kuriame studentai dirbdami komandoje papildys vieni kitus, sieks numatytų studijų rezultatų sveikoje konkurencinėje aplinkoje“, – sako KTU „EDU_Lab“ veiklų koordinatorė dr. Jurgita Barynienė.