Augdamas šurmuliuojančiuose namuose su 26 broliais ir seserimis, Hamisu Aliyu Mohammed dar būdamas mažas išmoko, kad kantrybė ir žinių troškimas gali nuvesti toli. Tėvų įdiegta pagarba mokslui padėjo Hamisu mokantis Afrikos, Azijos ir Europos universitetuose. Šiandien jis – Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas, tiriantis organinius puslaidininkius ir tikintis, kad išsilavinimas – galingiausias įrankis, jungiantis kultūras ir kuriantis pokyčius.
2023 m. atvykęs į Kauną siekti antrojo daktaro laipsnio, Hamisu pamatė, kad gyvenimo ritmas čia visai kitoks. „Labiausiai mane nustebino, koks ramus ir tvarkingas yra kasdienis gyvenimas Lietuvoje“, – sako jis.
Atvykęs iš Nigerijos, kur žmonės daug labiau bendruomeniški ir spontaniški, kontrastą jis pajuto iš karto. Pasak Hamisu, buvo įdomu stengtis prisitaikyti prie ramesnės aplinkos. „Ši patirtis man padėjo įvertinti tiek ramybę čia, tiek gyvybingą socialinę energiją, kurios kartais pasiilgstu, galvodamas apie namus“, – teigia Hamisu.
Namai, kuriuose niekada nebūdavo tylu
Jo šeimos gyvenime viskas buvo daroma bendrai – valgoma, žaidžiama, užsiima kasdienėmis veiklomis – visur dalyvaudavo visi. „Visi gyvenome tame pačiame name, todėl niekada nebuvo ramu – kartais net valgydavome iš tos pačios lėkštės“, – juokiasi KTU doktorantas iš Nigerijos. Hamisu prisimena, kad jų tėvas visada pirkdavo vienodus drabužius visiems berniukams ir kitokius – mergaitėms, todėl, kai šeima išeidavo į gatvę, jie atrodydavo tarsi mažas paradas.
Hamisu pasakoja, kad atstumas nesutrikdė šeimos narių ryšio: „Turime bendrą pokalbių grupę, kurioje beveik kasdien dalijamės naujienomis, juokeliais ir prisiminimais“. Didžiausia tradicija išliko kasmetinė Eid šventė – svarbus islamo šventinis laikotarpis, kai visi susirenka kartu, meldžiasi, dalijasi maistu ir švenčia vieni kitų pasiekimus. „Artimi šeimos santykiai man padeda išlaikyti pusiausvyrą, kad ir kur bebūčiau“, – sako jis.
Išsilavinimą įgijo trijuose žemynuose
Hamisu akademinė kelionė prasidėjo nuo didelio susidomėjimo chemija vidurinėje mokykloje. Baigęs taikomosios chemijos bakalauro studijas Nigerijoje, jis dirbo technologu įmonėje, tačiau norėjo gilinti teorines žinias instrumentinės analizės srityje.
Noras siekti antrojo daktaro laipsnio gali pasirodyti neįprastas, tačiau Hamisu sprendimas buvo apgalvotas. „Tai buvo strateginis žingsnis – norėjau suderinti savo patirtį su naujais, taikomaisiais tyrimais ir įgyti specifinių žinių apie organinių optoelektroninių technologijų“, – aiškina jis.
Šis sprendimas atvedė jį į Lietuvą – į profesoriaus Juozo Vido Gražulevičiaus laboratoriją KTU. Šiandien Hamisu tęsia tyrimus organinių puslaidininkių srityje – tyrinėja medžiagas, kurios ateityje gali tapti pagrindu naujoms apšvietimo, ekranų ar jutiklių technologijoms.
Universitetų streikai Nigerijoje – kasdienybė
Baigęs studijas ir dirbęs Afrikoje, Azijoje ir Europoje, Hamisu įsitikino, kad mokymosi esmė visur ta pati – kad ir kur besimokytum. „Tikslas yra tas pats – ugdyti smalsius ir gabius žmones. Skiriasi tik ištekliai, tradicijos ir lūkesčiai, kurie formuoja mokymosi procesą“, – sako KTU doktorantas.
Nors galimybės siekti išsilavinimo Nigerijoje nuosekliai gerėja, mokslas vis dar nėra prieinamas visiems – ypač kaimo vietovėse ar konfliktų paveiktuose regionuose. Vaikai dažnai susiduria su kvalifikuotų mokytojų trūkumu ir prasta infrastruktūra. Vis dėlto, pasak Hamisu, padaryta daug pažangos, o švietimas išlieka viena stipriausių Nigerijos pokyčių jėgų.
Šiandien, tęsdamas mokslinius tyrimus Lietuvoje, jis siekia pritaikyti savo patirtį, kad stiprintų bendradarbiavimą ir kurtų abipusiai naudingas partnerystes. „Lietuva yra puiki vieta mano moksliniams tyrimams ir profesiniam tobulėjimui – čia stipri infrastruktūra ir palaikanti akademinė bendruomenė,“ – sako Hamisu.
Jis pasiryžęs toliau prisidėti prie mokslo pažangos, kartu išlikdamas atviras tarptautinėms galimybėms. „Mano prioritetas – kurti darbus, kurie palieka ilgalaikį poveikį, nesvarbu, kokioje šalyje tai daryčiau“, – pabrėžia jis.
