Technologijų tendencijos 2026 m.: ekspertų prognozės ir Lietuvą garsinantys išradimai

Mokslas | 2025-12-03

Naujausios technologijos vystosi greičiau nei bet kada anksčiau ir keičia medicinos, energetikos, kosmoso tyrinėjimų bei pramogų sektorių. Šiame straipsnyje apžvelgiamos ryškiausios 2026 m. technologijų tendencijos, pokyčiai ir naujausi Lietuvos mokslininkų (-ių) išradimai, šiandien garsinantys šalį tarptautiniu mastu bei atveriantys kelią būsimiems tyrėjams.

Kokios technologijų naujienos keis 2026-uosius?

Tarptautinė konsultacijų įmonė „McKinsey & Company“ naujausioje technologijų apžvalgoje teigia, jog dirbtinis intelektas (DI) yra vienas ryškiausių veiksnių, skatinančių pokyčius moksle. Tačiau DI nėra vienintelis pokyčių variklis – greta jo formuojasi ir kitos sparčiai stiprėjančios tendencijos:

Autonominės sistemos. Nuo robotų iki skaitmeninių agentų – šios sistemos sparčiai pereina iš bandymų stadijos į realų taikymą. Jos ne tik vykdo užduotis, bet ir mokosi, prisitaiko bei bendradarbiauja.

Žmogaus ir mašinos bendravimas tampa vis natūralesnis. Dirbtinis intelektas (DI) vis geriau supranta žmogaus ketinimus. Išmaniųjų technologijų taikymo laukas taip pat sparčiai plečiasi – nuo balsu valdomų asistentų iki jutimus per prisilietimą perduodančių sprendimų.

Dirbtinio intelekto plėtra sparčiai vyksta dvejomis kryptimis. Didžiuosiuose duomenų centruose auga infrastruktūra galingiems mašininio mokymosi modeliams, o paraleliai ieškoma mažai energijos naudojančių ir konkrečioms sritims pritaikytų sprendimų, kuriuos galima diegti telefonuose, automobiliuose ar namuose.

Pagrindinės šiuolaikinių technologijų kryptys: kas jose naujo?

Naujųjų technologijų kryptys vystosi nevienodai, tačiau jas vienija bendras bruožas: visose srityse atsiranda sprendimų, kurie prieš kelerius metus atrodė neįmanomi. Medicinoje diegiami individualizuoti gydymo metodai, pramonė ieško tvaresnių procesų, o IT keičia tai, kaip bendraujame ir valdome duomenis.

Medicinos technologijos (angl. „MedTech“) – viena dinamiškiausių inovacijų krypčių, kur pokyčius lemia poreikis kuo tiksliau diagnozuoti ligas ir greičiau skirti tinkamą gydymą. Vis dažniau nuo intervencinių gydymo metodų pereinama prie kiekvienam žmogui atskirai pritaikytų gydymo būdų.
Tvarumo inovacijos. Tyrimai rodo, kad šiandien įmonėms nebeužtenka atitikti tvarumo reikalavimų, jos turi kurti realią pridėtinę vertę klientams, siūlydamos tvarius, ekonomiškai pagrįstus ir realų pokytį generuojančius sprendimus.
Informacinės technologijos (IT), ryšio ir mobilieji įrenginiai. Daugėja išmaniųjų įrenginių, kurie realiuoju metu keičiasi duomenimis tarpusavyje. Tai atveria naujas galimybes automatizavimui bei personalizuotoms paslaugoms. Pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose, kaip Kopenhagoje, Singapūre, Los Andžele, naudojama praktika, kai šviesoforai, kameros ir eismo davikliai keičiasi informacija ir priklausomai nuo spūsčių kiekio gali koreguoti šviesoforų ciklus.
Medžiagų mokslas. Technologijos, kurios dar neseniai atrodė priklausančios mokslinei fantastikai, pavyzdžiui, savaime atsistatantys paviršiai, lengvos ir tvirtos struktūros ar medžiagos, jaučiančios aplinkos veiksnius, šiandien jau yra realybė. Šie išradimai leidžia kurti efektyvesnius, ilgaamžiškesnius ir tvaresnius produktus aviacijoje, energetikoje ar medicinoje.
Energetikoje vykstantys pokyčiai kyla dėl augančio atsinaujinančių išteklių naudojimo. Taip pat dėl mažesnių ir arčiau vartotojų veikiančių energijos gamybos šaltinių bei modernesnių energijos kaupimo sprendimų. Visa tai padeda geriau valdyti energijos vartojimą.
Pramogų sektorius. Prognozės rodo, kad interaktyvių renginių bei DI kurto turinio kiekis tik didės. Tai reiškia, kad vartotojai vis dažniau ne tik pasyviai stebi turinį, bet ir patys tampa jo dalimi. Pavyzdžiui, vieno Šiaurės Amerikos krepšinio lygos „NBA All-Star Game“ renginio, vykusio 2025-ais metais, metu žiūrovai realiuoju laiku balsavo, kas jų nuomone turėtų užimti startinio penketo žaidėjų pozicijas.
Kosmoso pramonė. Vis labiau tobulėja logistikos sprendimai, padedantys efektyviau valdyti palydovų ir krovinių judėjimą orbitoje, kas atveria naujas galimybes komercinėms iniciatyvoms.

Mokslininkė dirbanti su tyrimų mėgintuvėliais ir atspindinti mokslo pasiekimus Lietuvoje.

10 reikšmingų Lietuvos mokslininkų (-ių) technologinių išradimų

Lietuvos sukurti išradimai apima platų spektrą technologijų – nuo pažangių medžiagų iki atsinaujinančios energetikos bei DI taikymo. Žemiau pateikta 10 ryškių Lietuvos mokslininkų (-ių) išradimų, sukurtų per kelis pastaruosius metus:

1. Ankstyva sunkaus ūminio pankreatito diagnostika

Lietuvoje sukurta sunkų ūminį pankreatitą, dar vadinamą kasos uždegimu, diagnozuoti padedanti dirbtinio intelekto sistema, pripažinta net JAV. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų (-ių) siūlomas greitai atliekamas neinvazinis diagnostinis DI tyrimas jau pirmosiomis ligos valandomis leistų objektyviai įvertinti kasos audinių pažeidimus.

2. Sistema, padedanti išsaugoti regėjimą

Kauno tyrėjai (-os) sukūrė sistemą, kuri gali padėti išsaugoti regėjimą, sergant diabetine retinopatija. Ši diagnostinė sistema leis analizuoti paciento būklę, remiantis skaitmeniniais akies dugno vaizdais ir kitais sveikatos duomenimis bei teiks rekomendacijas pacientams dėl tolimesnio apsilankymo pas gydytojus.

3. Technologija, paverčianti atliekas švariu vandeniliu

Lietuvos tyrėjai (-os) sukūrė naują vandenilio gamybos metodą, kuris leidžia iš atliekų išgauti naudingą kurą ir kartu išsprendžia ilgalaikę dujinimo proceso problemą – dervų susidarymą. Technologija, sukurta bendradarbiaujant KTU ir Lietuvos energetikos institutui (LEI), padeda mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro.

4. Nanopluoštinės celiuliozės gamybos metodas

Ieškant tvaresnių būdų spręsti problemas, susijusias su naftos kilmės medžiagų naudojimu pramonėje, mokslininkams (-ėms) kilo mintis dėl naujo celiuliozės sukūrimo metodo. Celiuliozė – natūrali statybinė augalų medžiaga. Tyrėjų pasiūlytas metodas leidžia medžiagas, naudojamas tekstilėje, rūbuose, žaisluose ar sporto inventoriuje, keisti aplinkai nekenksmingomis alternatyvomis, pagamintomis iš celiuliozės.

5. Sukurtas nanolazeris – sidabro nanokubai panaudoti šviesos generavimui

Pernai Lietuvoje sukurtas unikalus nanolazeris, kuris gali būti pritaikomas ankstyvoje medicinos diagnostikoje, duomenų perdavime ir saugumo technologijose. Šis išradimas pripažintas JAV bei Japonijos patentų biurų. Tikimasi, kad ateityje jis veiks kaip šviesos šaltinis miniatiūriniuose fotoniniuose lustuose, identifikavimo technologijose arba autentifikavimo įrenginiuose.

6. Hologramų technologija, užtikrinanti aukštesnio lygio apsaugą

Ieškant priemonės apsaugai nuo klastojimo, KTU tyrėjų grupei kilo idėja sujungti dvi technologiškai visiškai nesusijusias metodikas, kurių pagalba sukuriama unikali labai aukšto apsaugos lygio holograma. Jau dabar mokslininkų (-ių) sukurtos holografinių ženklų technologijos dedamos ant automobilių numerių, įvairių gaminių pakuočių, bilietų į renginius bei diplomų.

7. Užfiksuotas dviejų to paties tipo – donorinių – medžiagų švytėjimas

KTU suburta tarptautinė mokslininkų (-ių) komanda pirmą kartą pasaulyje užfiksavo, sužadinto komplekso sudaryto iš dviejų to paties tipo – donorinių – medžiagų švytėjimą. Viena iš svarbiausių šio darbo taikymo sričių – organiniai šviesos diodai (OLED). OLED ekranai yra montuojami į telefonus, televizorius, išmaniuosius laikrodžius, automobilių prietaisų skydelius.

8. Šimtus valandų veikiantys naujos kartos saulės elementai

Bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, Lietuvos mokslininkai (-ės) sukūrė saulės elementus, galinčius veikti net kelis šimtus valandų aukštoje temperatūroje, pasiekiant vieną geriausių rezultatų tarp tokio tipo prietaisų. Jų efektyvumas prilygsta silicio saulės elementams. Tokie pasiekimai žymi svarbų žingsnį link pažangesnės kartos saulės technologijų komercializacijos.

Ant universiteto pastatų stogų matomos saulės baterijos.

9. Vėjo turbinų sparnų perdirbimo metodas

Vėjo turbinų sparnų atliekos tampa vis opesne problema. Sprendžiant šį iššūkį, Lietuvoje sukurtas inovatyvus sprendimas – pirolizė, kurios būdu suskaidomos vėjo turbinų sparnų kompozicinės medžiagos. Taip mokslininkai (-ės) siekia atskirti vertingus komponentus, tinkamus pakartotiniam naudojimui, o senas kompozicines medžiagas perdirbti į naudingą energiją. Vėjo turbinų sparnų perdirbimas – žingsnis visiškai žalios vėjo energijos link.

10. Siūlymas „įdarbinti“ DI tiesioginėse futbolo varžybų transliacijose

Dirbtinis intelektas keičia daugelį sričių, ne išimtis – pramogos. Mokslininkai (-ės), naudodami šį inovatyvų įrankį, pasiūlė tiesiogines futbolo varžybų transliacijas tobulinantį metodą – kompleksinę sistemą, kuri pagerintų žiūrovų patirtį, pašalindama dėl persidengiančių kamerų kampų atsirandančius vizualinius trikdžius.

Šie pavyzdžiai aiškiai parodo, kokį potencialą turi Lietuvos mokslas – o šį kelią pradėti gali kiekvienas. Todėl verta pažvelgti į tai, kaip studijos atveria pirmąsias galimybes žengti tyrėjo keliu ir kurti inovacijas dar būnant studentu.

Studijos – pirmasis žingsnis tyrėjo karjeros link

Studijos universitete suteikia ne tik teorinių žinių, bet ir realią galimybę įsitraukti į mokslo veiklą jau nuo pirmųjų kursų. Čia galima pradėti kurti mokslinius išradimus, dalyvauti tarptautiniuose projektuose, bendradarbiauti su patyrusiais tyrėjais ir stažuotis tokiose prestižinėse organizacijose kaip Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).

2025 m. stažuotis į NASA išvyko net du KTU studentai. Vienas iš jų kūrė įrenginius, galinčius rinkti aukštos raiškos vaizdus ir geologinius duomenis Marse. Šie surinkti duomenys padeda nustatyti saugiausias nusileidimo zonas ar tinkamiausias vietas tyrinėjimams. Tokie projektai leidžia Marsą pažinti visiškai nauju mastu ir priartina prie to momento, kai žmogaus kelionė į šią planetą taps realybe.

Kita KTU studentė stažuotės metu kūrė mechaninį įtaisą, kuris užtikrintų sklandų autonominių robotų darbą. Kuriant naują įrenginį, pagrindinis tikslas buvo rasti pasyvų mechaninį sprendimą, kuris patikimai veiktų be papildomos energijos ar aktyvaus valdymo.

Aktualios bakalauro studijų programos siekiantiems tyrėjo karjeros

Kelią į mokslininko karjerą gali atverti praktiškai bet kuri studijų kryptis. Nesvarbu, ar domina sveikata, tvarūs ištekliai ar kosmosas, kiekviena sritis turi savo mokslo lauką, kuriame galima augti.

Žemiau pateikiamos studijų programos, kuriomis verta pasidomėti siekiant startuoti „Medtech“, energetikos, IT, medžiagų mokslo, kosmoso tyrinėjimų bei pramogų inovacijų srityse:

D.U.K.

Kokios yra ryškiausios mokslo ir technologijų naujovės 2026 m.?

2026-aisiais technologijų raidą labiausiai lems dirbtinis intelektas ir spartėjanti automatizacija. Tuo pat metu ryškiai tobulėja žmogaus ir mašinos sąveika: technologijos tampa natūralesnės, plečiasi jų naudojimo sritys. Dirbtinio intelekto plėtra šiuo metu vyksta dviem kryptimis: didžiuosiuose duomenų centruose kuriama infrastruktūra galingiems modeliams, o kartu diegiami mažai energijos naudojantys, siaurą specializuotą turintys sprendimai.

Kur galiu rasti daugiau reikšmingų Lietuvos mokslo ir technologijų naujienų?

Naujausi įdomūs ir svarbūs Kauno technologijos universiteto mokslininkų (-ių) išradimai bei ekspertų (-čių) įžvalgos visuomenės sveikatos, ugdymo, medicinos, psichologijos, naujausių elektros ir elektronikos įrenginių ir kitomis svarbiomis temomis yra skelbiami KTU mokslo naujienų skiltyje.