Technostresas – problema, į kurią Lietuvoje kreipiama per mažai dėmesio

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) žmogiškųjų išteklių vadybos magistrė Martyna Gelūnaitė įsitikinusi, kad tokie procesai sukelia produktyviam darbui nepalankią psichologinę ir emocinę įtampą, mokslinėje literatūroje įvardijama technostreso sąvoka.

Vadovaujama KTU EVF Vadybos katedros lektorės dr. Jurgos Duobienės, absolventė šia aktualia tema parengė magistro darbą. Tyrimo metu atlikusi išsamius interviu su vienos Lietuvos įmonės darbuotojais, M. Gelūnaitė pastebėjo, jog visi apklaustieji patiria technostresą, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus ar išsilavinimo.

– Kodėl išvis svarbu – tirti komunikacinių technologijų sukeliamą stresą? Ar pasitenkinimą darbu apskritai?, – paklausėme M. Gėlūnaitės.

– Informacinės komunikacijų technologijos paliečia kiekvieno žmogaus kasdienybę. Vadinamasis technostresas, kaip reiškinys, egzistuoja kiekvienoje įmonėje ir yra veiksnys, į kurį būtina atsižvelgti, norint užtikrinti savo darbuotojų gerovę. O pasitenkinimas darbu juk yra vienas iš labiausiai organizacinės psichologijos mokslininkų tyrinėjamų objektų.

Mokslinių darbų apie technostresą visiškai nėra, informacinės technologijos darbo aplinkoje tyrinėjamos nebent kaip efektyvaus darbo tyrimų dalis, neatsižvelgiant į jų įtaką pasitenkinimui darbu, nors jis yra pagrindinis efektyvaus darbo rodiklis.

– Kaip manote, kodėl mažai mokslininkų dėmesio skiriama technostresui tirti? Ir kodėl to reikia?

– Pagrindinis dėmesys telkiamas į tai, ką IT duoda pačiai įmonei, kaip jos palengvina verslo procesus, bendravimą, vidaus komunikaciją. Ir visiškai neatsižvelgiama į darbuotojų potyrius – ką tos technologijos reiškia darbuotojams individualiai, ne įmonės augimui, kūrimui, didėjimui, bet būtent darbuotojams. O darbuotojai juk yra svarbiausia įmonės dalis. KTU studijuodama žmogiškųjų išteklių vadybą išmokau į viską žvelgti iš darbuotojų perspektyvos.

– Kodėl įmonei svarbu, kad jos darbuotojai jaustų pasitenkinimą darbu?

– Jeigu darbuotojas gerai jaučiasi savo darbo vietoje, yra patenkintas darbu – gerėja jo našumas, efektyvumas, didėja darbuotojų įtekamumas. Pasitenkinimą savo darbu jaučiantis žmogus nepaliks darbovietės. Būtent pasitenkinimas darbu, o ne didesnis atlyginimas yra pagrindinis faktorius, išlaikantis darbuotoją įmonėje.

Yra atlikta labai daug tyrimų apie pasitenkinimą darbu, egzistuoja begalės veiksnių, kurie turi tam poveikį. Tačiau į technostresą iki šiol nebuvo atkreipta daug dėmesio, tai yra labai nauja ir aktuali tema.

– Ar ilgainiui didėjant kompiuteriniam raštingumui darbuotojai technostreso nebepatirs?

– Ne, tikrai nemanau, kad taip nutiks. Technologijų sukeliamas stresas priklauso nuo daugelio aspektų ir kompiuterinis raštingumas yra tik vienas jų. Yra keturi pagrindiniai stresą sukeliantys veiksniai: technologinis perkrovimas (per didelis informacijos srautas, su kuriuo nesugebama susidoroti), technologinis nesaugumas (baiminamasi, kad turimos žinios yra per menkos ir gali atsirasti kitas, geresnis, specialistas), technologinė invazija (kai technologijos apima ir asmeninį gyvenimą ir net atostogų metu yra privaloma būti pasiekiamiems) ir technologinis neapibrėžtumas (nuolatinis programinės įrangos ir technikos atsinaujinimas prie kurio nespėjama prisitaikyti).

Taigi nuolatos keičiantis technologijoms nuolatinis yra ir technostresas, o kompiuterinis raštingumas ar darbuotojų amžius tam turi labai menką įtaką.

– Kaip komunikacinių technologijų sukeliamas stresas paveikia darbo efektyvumą? 

– Jeigu dėl streso darbuotojas nesugeba susitvarkyti su jam pavestomis užduotimis, mažėja jo pajėgumas ir darbo galimybės – tai tiesiogiai atsiliepia įmonės veiklai ir jos vystymui.

Svarbu paminėti, kad dėl menko komunikacinių technologijų išmanymo atsirandantis nesaugumo jausmas gali tapti ir motyvuojančiu faktoriumi – darbuotojai pradeda tarpusavyje konkuruoti. Tačiau pati įmonė turėtų labai atsargiai įvertinti, ar tokia konkurencija būtent jų darbo sferoje yra sveika. Tuo pačiu toks stresas gali motyvuoti mokytis, siekti kažkokių tikslų ir sužinoti kaip įmanoma daugiau.

– Kokių vertėtų imtis priemonių, siekiant išvengti technostreso?

– Visiškai išvengti technostreso neįmanoma, jis egzistuoja kiekvienoje įmonėje. Tačiau siūloma imtis tam tikrų priemonių, kurios leistų mažinti stresą, tuo pačiu didinant darbuotojų pasitenkinimą darbu. Visiems įmonės darbuotojam turi būti suteikiama techninė pagalba, duodamos raštiškos instrukcijos, rengiami įvairūs mokymai, kuriuose būtų įdiegiami streso mažinimo organizacijoje planai.

Privaloma skatinti darbuotojų tarpusavio bendradarbiavimą, pagalbą ir užtikrinti jų įtraukimą į naujų sistemų diegimą įmonėje. Taip pat būtina investuoti į žmogiškuosius išteklius ir objektyviai vertinti darbuotojų patiriamą stresą.

– Kaip reikėtų atkreipti įmonių vadovų dėmesį į šias problemas?

– Vadovai dažnai neatsižvelgia į darbuotojus. Jie mato, kad jų verslui naudingos tam tikros technologijos, jas diegia, o darbuotojai bando patys individualiai susidoroti su visais iškylančiais sunkumais. Deja, vis dar yra verslininkų, kurie mano, kad personalo skyrius tėra nepelningas, jokios naudos nenešantis padalinys, kurio jie nemato tikslo steigti. Tačiau tokiu atveju vadovai nežino kokia yra darbuotojų situacija įmonėje.

Juos reikėtų supažindinti tiek su technostresu tiek su kitomis problemomis, būtina atkreipti vadovų dėmesį į darbuotojų pasitenkinimą darbu. Norėdami sukurti ilgalaikę, tvarią komandą, ugdyti savo darbuotojus ir visos jų sukauptos patirties nepaleisti į kitą įmonę, vadovai privalo visapusiškai domėtis kaip ir kokios priemonės sukurtų jų darbuotojams palankiausią darbo aplinką.