Nuo kompiuterinių žaidimų iki apsipirkimo ar net pasiruošimo operacijoms – virtuali realybė (VR) lėtai, bet užtikrintai žengia į įvairias mūsų kasdienio ir profesinio gyvenimo sritis. Ne išimtis ir saugumas kelyje, neretai priklausantis nuo vairuotojų gebėjimo išlaikyti aštrų protą net avarinėse situacijose. Visai netrukus, tikėtina, šiuos gebėjimus pirmieji vilkikų vairuotojai galės lavinti ne tik realiame, bet ir virtualiame kelyje.
„Turbūt geriausias mokytojas, kurio pamokas ilgam įsimename, tai situacijos, kurias patiriame patys, – pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Tomas Blažauskas. – Galima šimtą kartų išgirsti, kad kelias slidus, tačiau iš tikrųjų pradėsime saugotis tik tuomet, kai patys kuriam laikui prarasime automobilio kontrolę.“
„Mūsų projekto idėja – leisti patirti stresines situacijas saugioje aplinkoje ir suformuoti tinkamus įgūdžius treniruojantis virtualioje realybėje“, – teigia projekto vadovas, KTU profesorius Tomas Blažauskas.
Daugiau nei paprastas simuliatorius
Nors šiuo metu rinkoje iš tiesų galima rasti ne vieną vairavimo simuliatorių, KTU mokslininkas akcentuoja – VR produktų, pritaikytų būtent vilkikų vairuotojams, nėra daug.
„Šiuo metu esantys mokymai daugiau susiję su tam tikrų užduočių atlikimu, pavyzdžiui vilkiko parkavimu. Mūsų sukurtas VR turinys galėtų suteikti ne tik tai, bet ir galimybę tarsi realybėje patirti ir įveikti stresines situacijas, taip geriau pasiruošiant tikram keliui,“ – apie projekto idėją pasakoja prof. T. Blažauskas.
Šių VR mokymų siekis – kuo tiksliau ir tikroviškiau atspindėti tikruosius vilkikų vairuotojų darbe patiriamus iššūkius. Būtent todėl šiuo metu maždaug šešiose dešimtyse vilkikų, keliaujančių po Lietuvą ir visą Europą, yra įmontuota speciali įranga, fiksuojanti vairuotojų patiriamas stresines situacijas.
„Pasirinktas mažiausiai vairuotojų darbą trikdantis sprendimas, kuris šiais laikais jau įprastas daugeliui žmonių – išmanieji laikrodžiai. Iš jų fiksuojamų duomenų, fotopletizmogramų signalų, išskaičiuojami širdies ritmo pakitimų parametrai, kurie gali indikuoti padidėjusį stresą. Tuomet šie duomenys sinchronizuojami su užfiksuotu kelionės video ir mėginama nustatyti, kokia situacija kelyje galėjo sukelti padidėjusį vairuotojo stresą“, – pasakoja prof. T. Blažauskas.
Šios tiek tyrimų, tiek ekspertų patvirtintos stresinės situacijos, pasak KTU mokslininko, projekto metu virs konkrečiais mokymų scenarijais virtualioje realybėje. „Iš tiesų, bus įdomu ištirti, kokią reakciją jos iššaukia virtualioje realybėje ir kiek tai sugretinama su tuo, ką žmogus patiria tikrovėje“, – svarsto jis.
Atskiras „žaidimo“ pasaulis vilkikų vairuotojams
Kompiuterinių žaidimų entuziastai neabejotinai prisimena tokius pavadinimus kaip „Grand Theft Auto“ (GTA) ar „Mafia“ – tai kompiuteriniai žaidimai, itin išpopuliarėję šio amžiaus pradžioje. Panašiu principu, pasakoja T. Blažauskas, bus sukurtas ir VR turinys vilkikų vairuotojams, tiesa – tikslingai pritaikytas vairuotojų įgūdžių ir atsparumo stresinėms situacijoms lavinimui.
Vis tik, mokymų kūrėjai pabrėžia – tai nebus vien tik žaidimas ar mokymosi priemonė. „Mes siekiame, kad „RoadMaster VR“ būtų daugiau nei technologinis įrankis – tai bus platforma, kuri transformuos transporto industriją, pagerins vairuotojų ir operatorių įgūdžius bei prisidės prie tvarumo tikslų įgyvendinimo,“ – priduria A. Nausėda.
Be to, žaidimizuotą mokymosi turinį papildys ir interaktyvi teorinė VR medžiaga, sukurta naudojant stereoskopinius panoraminius video. Ji, pasak KTU mokslininko, leistų vairuotojui mokytis iš virtualaus profesionalaus vairuotojo, tarsi sėdint greta jo vilkike.
Pakeliui į VR ateitį
T. Blažausko komanda jau yra sukūrusi VR įrankį medicinos studentams, kuris jiems padeda pasiruošti operacijoms, tad mokslininkas pastebi – VR įrankių potencialas tam tikrose srityse išties yra nemenkas.
„VR stipriosios pusės atsiskleidžia tose srityse ir veiklose, kuriose naudojamas kinestetinis mokymasis, t. y. mokymui reikalinga veikla (judesys) ir pojūčiai, kai mokomasi darant (angl. learning by doing), – teigia prof. T. Blažauskas. – Tiesa, reikalingos ir teorinės žinios ir patyrusių vairuotojų mentorystė. Būtent todėl ir mūsų kuriama mokymosi medžiaga bus įvairialypė.“
„Manau mes esame įdomiame laikotarpyje, kai matome didelį virtualiosios realybės potencialą ir dideles pastangas ją kurti. Tai dar nevirto masiniu reiškiniu, tačiau manyčiau, jog esame tame taške, kai turėjome pirmuosius mobiliuosius telefonus ir net neįsivaizdavome, kad juos naudosime kasdieniam darbu“, – apie galimą VR ateitį mūsų gyvenimuose svarsto KTU profesorius.
Projektas nr. 08-004-K-0020 finansuojamas 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų ir (arba) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 10-001-05-04-01 „Didinti susisiekimo sistemos kuriamą vertę ir infrastruktūros panaudojimo efektyvumą“ veiklą „Skaitmeninių technologinių sprendimų, kuriems įgyvendinti būtinas 5G ryšys, kūrimas, testavimas ir vystymas“
