Žemas smegenų spaudimas gali būti susijęs su rizika susirgti glaukoma

Glaukoma – progresuojanti regos nervo liga – yra viena iš pagrindinių vyresnių nei 60 metų žmonių aklumo priežasčių. Nors glaukoma sergantiems pacientams dažnai nustatomas padidėjęs akispūdis, apie 50 proc. ligos atvejų pasitaiko esant normaliam spaudimui akies obuolio viduje. Naujas klinikinis Lietuvos ir tarptautinės mokslininkų komandos tyrimas rodo, jog normalaus spaudimo glaukomos atveju, rizikos veiksniu gali būti per žemas smegenų spaudimas.

„Šiandien medikai jau geba gydyti padidėjusį akispūdį ir sulėtinti ar net sustabdyti regos nervo pažeidimą. Deja, šie metodai neveikia esant normalaus spaudimo glaukomai. Mokslininkų bendruomenėje pamažu įsitvirtina suvokimas, jog glaukoma yra dviejų slėgių – akies ir kaukolės viduje – liga“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Arminas Ragauskas.

KTU Sveikatos telematikos mokslo instituto vadovas A. Ragauskas yra neinvazinės intrakranijinio spaudimo (t.y. spaudimo kaukolės viduje) matavimo technologijos, kuri buvo naudojama minėtame klinikiniame tyrime, išradėjas.

Prof. A. Ragauskas paaiškina, kad anatomiškai regos nervas yra sujungtas su smegenimis ir apsuptas smegenų skysčio. Todėl, tiek spaudimas kaukolės viduje, matuojamas smegenų skystyje, tiek akispūdis gali turėti įtakos regos nervo būklei.

Mokslininkai mano, jog būtent šis dvigubas poveikis gali pateikti atsakymų, kodėl glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui. Tokio tipo tyrimuose matuojamas skirtumas tarp dviejų spaudimų, medicininėje literatūroje vadinamas translaminariniu spaudimų skirtumu. Normalaus spaudimo glaukomos atveju, žemas smegenų spaudimas lemia didesnį translaminarinį spaudimų skirtumą.

Klinikiniame tyrime – tiesioginės sąsajos

Lietuvos, Izraelio ir JAV universitetų mokslininkų atliktame tyrime dalyvavo 80 ankstyvosios stadijos normalaus spaudimo glaukoma sergančių pacientų. Tiriamieji buvo atrinkti iš 300 pacientų, kurie 2018 m. sausio-spalio mėnesiais kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akių ligų kliniką.

Tyrimo metu buvo užfiksuoti keletas rodiklių, įskaitant akispūdį (IOP), intrakranijinį spaudimą (ICP) ir akipločio perimetrą. Translaminarinis spaudimų skirtumas (TPD) buvo apskaičiuotas pagal formulę TPD = IOP – ICP. Akipločio perimetras buvo matuojamas penkiose zonose: nosies, temporalinėje, periferinėje, centrinėje ir paracentrinėje.

Akipločio susiaurėjimas reiškia tik viena – žmogus po truputį anka. Štai kodėl taip svarbu suprasti šios būklės priežastis ir stengtis sustabdyti ligos progresavimą.

– A. Ragauskas

Tyrimas atskleidė keletą statistiškai reikšmingų sąsajų tarp intrakranijinio spaudimo, translaminarinio spaudimų skirtumo ir akipločio perimetro pokyčių. Kuo didesnis translaminarinis slėgių skirtumas, tuo siauresnis buvo pacientų akiplotis. Šie pažeidimai ypač pasireiškė nosies zonoje.

„Akipločio susiaurėjimas reiškia tik viena – žmogus po truputį anka. Štai kodėl taip svarbu suprasti šios būklės priežastis ir stengtis sustabdyti ligos progresavimą. Visi žinome, kuo ji galiausiai baigiasi“, – sako profesorius A. Ragauskas.

Pasak jo, aukščiau aprašytas klinikinis tyrimas pateikia papildomų įrodymų, jog žemas smegenų spaudimas gali būti glaukomos rizikos veiksniu ir prisideda prie mokslo žinių šioje srityje auginimo.

Tyrime naudotos Lietuvoje išrastos technologijos

„Idėja, jog smegenų spaudimas yra susijęs su normalaus spaudimo glaukoma, nėra nauja. Prieš kelerius metus, naudodami čia, KTU, sukurtą neinvazinę technologiją, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akių klinikoje atlikome klinikinius tyrimus, kurie statistiškai patikimai parodė normalaus slėgio glaukomos ir intrakranijinio spaudimo sąsajas. Savo tyrimų rezultatus pristatinėdami tarptautinėse konferencijose matėme, kad įžiebėme šviesą tarptautinės oftalmologų bendruomenės akyse“, – pasakoja profesorius A. Ragauskas.

Intrakranijinio spaudimo sąsaja su glaukoma atveria naujas galimybes medikams tyrinėti šios patologijos priežastis ir galimą gydymą. Be to, pastaraisiais metais šią hipotezę patvirtinančių patikimų mokslinių įrodymų vis daugėja.

Aukščiau aprašytame tyrime intrakranijinis spaudimas buvo matuojamas dviejų gylių transkranijiniu dopleriniu kraujotakos greičio akinės arterijos segmentuose matuokliu, kurį profesoriaus A. Ragausko komanda sukūrė Kauno technologijos universiteto Sveikatos telematikos mokslo institute.

Skirtingai nuo įprastos invazinės intrakranijinio spaudimo matavimo procedūros, kurios metu paciento kaukolėje reikia išgręžti skylę ir implantuoti į smegenis slėgio jutiklį, profesoriaus A. Ragausko išradimas leidžia išmatuoti smegenų spaudimą neinvaziniu būdu – per akies obuolį, naudojant ultragarsą. JAV ir Europoje buvo patentuoti šios technologijos taikymai įvairiose medicinos srityse.

„Mes nekonkuruojame su invaziniais metodais, bet einame visiškai nauja kryptimi. Šiuo metu matau, kad oftalmologija yra ta sritis, kurioje mūsų technologija yra reikalingiausia, todėl ją naudojame mokslinių tyrimų tikslais. Tačiau nuolat tobuliname savo išradimus ir 2022 metų pabaigoje JAV ir ES užpatentavome porą naujų taikymų, kurie gali būti naudojami ir kitose srityse, kur labai svarbu matuoti intrakranijinį spaudimą ir žmogaus smegenų ar akies orbitos slankumą. Pavyzdžiui, ilgalaikėse kosminėse misijose, kuriose daugiau kaip 50 proc. astronautų patiria regos sutrikimus“, – sako KTU profesorius A. Ragauskas.