Muzika – kelias į klimato sąmoningumo ugdymą?

Tikriausiai galima drąsiai teigti, kad lietuviams nesvetimas ryšys su gamta – tai matoma ne tik iš gyvenimo būdo ar tradicijų, bet ir iš kultūros. Šis santykis ryškiai atsispindi ir muzikos klausytojų suvokime – klausytojai tam tikras melodijas sieja su gamtos vaizdiniais, net jeigu jose nėra gamtos motyvų.

Gilėjant klimato krizės problemai, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) dėstytoja ir tyrėja dr. Ulrika Varankaitė tyrinėja žmogaus ir aplinkos ryšius muzikos klausymosi patirčių kontekste iš lietuviškos perspektyvos, nes būtent pozityvios (muzikinės) patirtys gali įkvėpti ir paskatinti imtis veiksmų.

Nors iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad klimato kaita ir muzika yra visiškai tarpusavyje nesusiję, tyrėja birželio 7 d. Dubline dalyvavo tarptautiniame mokslo ir meno renginyje Sounds for Sustainability („Garsai tvarumui“), kur tyrėjai, menininkai ir aktyvistai iš įvairių šalių diskutavo apie meno, muzikos ir klimato kaitos sąveikas. Renginys baigėsi bendro performanso Climate Folk – Dance of the Carbon Cycles („Klimato kaitos folkloras – anglies ciklų šokis“) muzikinio vaizdo klipo filmavimu, simboliškai įprasminusiu gamtos ritmą ir žmogaus atsakomybę.

Asociacijos su gamta kelia teigiamas emocijas

Renginio metu KTU tyrėja dalinosi savo įžvalgomis remdamasi anksčiau atliktais tyrimais, kuriuose atsispindėjo klausytojų patiriamos asociacijos su gamta ir aplinka.

„Man visuomet įdomu tyrinėti išsamius klausytojų potyrių aprašymus, kuriuose nuoširdžiai pateikiama labai daug detalių, bandoma kuo tiksliau apibūdinti savo ekstramuzikinę patirtį, nors ne visuomet randami tam tinkami žodžiai – labai dažnai tai būna gana gilu ir subtilu, muzikos klausymo metu išgyvenama dinamiška istorija, kurios, atrodo, klausytojui net neįmanoma tiksliai apibūdinti. O dar įdomiau pastebėti asociacijas su gamta, nors jokių tiesioginių nuorodų klausomoje muzikoje nėra, ir tai, kad jos dažniausiai kelia labai teigiamas emocijas“, – sako dr. U. Varankaitė.

Remdamasi dar doktorantūros metu atlikto tyrimo duomenimis, tyrėja sako, kad net 20 iš 24 apklaustų dalyvių, kurie tyrimo metu klausėsi pateiktos instrumentinės muzikos ištraukos – E.S. Posthumus „Odenall Pi” – įvardijo gamtos vaizdinius: miškus, paukščius, kalnus, upes.

Svarbu paminėti, kad šis kūrinys tyrimo dalyviams nebuvo iki tol girdėtas, tačiau asociavosi su didingais peizažais iš įvairių kino filmų, pavyzdžiui, „Žiedų valdovas“, „Simarono žirgas“, „Narsioji širdis“, „Liūtas karalius“. Šis atvejis parodo, kad žiūrovai net nesąmoningai gali atpažinti kino muzikos specifiką ir sąsajas su vaizdiniais – tam tikrą žanro šabloniškumą.

Žmonės, klausydamiesi muzikos, patiria emocinius, vaizdinius ar bendresnius asociatyvius ryšius su aplinka, net jei joje nėra tiesioginių gamtos motyvų ar žodinių užuominų apie gamtą. Šie potyriai patvirtina tai, ką teigia pozityviosios medijų psichologijos tyrimai – muzika yra vienas galingiausių medijų šaltinių, skatinančių savitranscendencijos (angl. self-transcendence) jausmą – t. y., patirtį, kai žmogus jaučiasi esantis dalimi kažko didesnio: gamtos, žmonijos, planetos ar visatos.

Dr. U. Varankaitė sako turinti keletą savitranscendecijos patyrimo pavyzdžių iš savo kito, 2024 m. atlikto, tyrimo dalyvių – jie teigė, kad yra apsupti visa jaučiančio pasaulio šilumos švelnumu arba įvardijo muziką kaip visko pagrindą, per kurį atrandamas ryšys su visata.

Pozityvios patirtys skatina imtis pokyčių

Pozityvios patirtys gali įkvėpti žmones realiems pokyčiams, paskatinti juos rūpintis aplinka ar imtis kitų pro-socialių veiksmų. Vienas iš tokių lietuviškų pavyzdžių yra šiais metais pirmą kartą Vilniuje balandžio 22 d. vykęs renginys „Žemės diena“.

Kaip įvardijo patys organizatoriai, tai buvo didžiausias aplinkosauginis renginys Lietuvoje, kuriame muzika buvo derinama su aplinkosaugos žinute: dalyvavo garsiausi Lietuvos muzikos atlikėjai ir aplinkosauginės organizacijos, mokslininkai bei aktyvistai.

Renginio metu buvo siekiama ne pateikti kuo labiau šokiruojančios ar negatyvios informacijos, o atvirkščiai – paskatinti kiekvieną rūpintis savo aplinka ir gamta. Anot organizatorių, po renginio jie sulaukė nemažai žinučių, kad dalyvavę renginyje klausytojai buvo įkvėpti įvairiems pokyčiams, pavyzdžiui, daugiau praleisti laiko gamtoje ar nepraeiti pro šalį pamačius šiukšlę, o ją pakelti ir išmesti ten, kur reikia.

„Muzika, o ypač joje atpažįstamos asociacijos su gamta, kelia klausytojams teigiamas emocijas. Būtent patiriami pozityvūs jausmai skatina norą kurti ryšį su gamta, prisideda prie klimato sąmoningumo ugdymo. Todėl siekiant kuo didesnio žmonių įsitraukimo ir noro veikti, itin svarbios pozityvios (muzikinės) patirtys, galinčios skatinti žmonių elgsenos pokyčius“, – pabrėžia dr. U. Varankaitė.