Dr. Mantas Lukauskas, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslininkas ir „Hostinger“ dirbtinio intelekto techninis grupės vadovas
Pastaruosius kelerius metus gyvenome nuolatinio dirbtinio intelekto (DI) ažiotažo sąlygomis. Mums buvo žadama, kad DI perrašys visas žaidimo taisykles – nuo to, kaip atliekame mokslinius tyrimus, iki to, kaip planuojame savo atostogas. Tačiau dabar, 2026-aisiais, vis dažniau susiduriame su nauju fenomenu – DI nuovargiu. Ar vis dar džiaugiamės kiekvienu nauju įrankiu, ar tiesiog pavargome nuo nuolatinio spaudimo juos naudoti? Ir kas nutinka, kai technologija patikime per daug?
Panašią tendenciją matome ir versle. Remiantis MIT ir „Natixis“ analize, didžioji dalis (apie 95 proc.) įmonių, bandančių integruoti DI į savo procesus, vis dar nesugeba iš to sukurti apčiuopiamos ilgalaikės vertės. Mes perėjome iš aklo entuziazmo fazės į blaivaus realybės vertinimo etapą.
Kai DI suplanuoja atostogas neegzistuojančioje vietoje
Puikus pavyzdys, kai per didelis pasitikėjimas DI gali atsisukti prieš mus, yra kasdienės užduotys, pavyzdžiui, kelionių planavimas. BBC straipsnyje labai taikliai aprašomi pavojai, slypintys generatyviniuose DI patarimuose.
Apklausos rodo, kad apie 33 proc. žmonių, planavusių keliones su DI, gavo rekomendacijų su visiškai išgalvota arba neteisinga informacija (vadinamosiomis haliucinacijomis). Algoritmai puikiai apdoroja tekstą, tačiau neturi realaus pasaulio nuovokos.
„Anthropic“ tyrimai ir lūkesčių praraja
Kodėl taip nutinka? 2026 m. kovo mėn. DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė išsamų tyrimą apie DI poveikį darbo rinkai, kuris atskleidžia tikrąją situaciją. Mokslininkai nubraižė grafiką, rodantį prarają tarp teorinių DI galimybių ir realaus jo pritaikymo.
Pavyzdžiui, IT ir matematikos srityse DI teoriškai gali atlikti iki 94 proc. užduočių, tačiau realus jo panaudojimas siekia vos 33 proc. Teisės srityje teorinės galimybės siekia beveik 90 proc., bet realiai pritaikoma tik apie 20 proc. Kodėl šis atotrūkis toks didelis? Todėl, kad patikimumas nespėja žengti koja kojon su galimybėmis. Modelių atsakymai vis dar stokoja nuoseklumo. Kai kuriame kodą, analizuojame teisinius dokumentus ar net planuojame žygį į kalnus, mums reikia 100 proc. tikslumo. Šiuo metu DI dažnai gali pasiūlyti tik 80–90 proc. tikslumą, o likusi dalis gali virsti katastrofiška klaida.
Žmogiškumo premija
Vienas įdomiausių 2026 m. pastebėjimų – visuomenė pradėjo atpažinti DI braižą ir jį atmesti. Rinkodaros analizės rodo, kad vartotojų įsitraukimas į socialinių tinklų turinį, kuris, jų manymu, yra sugeneruotas DI, sumažėja 20–35 proc.
Ateities tendencija – ne pakeitimas, o partnerystė
Ką visa tai reiškia studentams, mokslininkams ir kiekvienam iš mūsų? Ar DI amžius baigiasi? Tikrai ne. Baigiasi tik aklo, nerealaus entuziazmo fazė.
Dar vienas 2026 m. vasarį „Anthropic“ paskelbtas tyrimas parodė aiškią tendenciją: efektyviausi ir geriausi DI naudotojai yra tie, kurie technologiją naudoja kaip „minčių partnerį“ (angl. thought partner), o ne visiškai deleguoja jai darbą. Išmintingas mokslininkas (ar keliautojas) DI naudos kaip įrankį greitam duomenų apdorojimui, bet visada pats patikrins faktus.
DI nuovargis yra sveikas reiškinys. Tai ženklas, kad mes, kaip vartotojai, bręstame. Nustojame aklai tikėti „stebuklinga lazdele“ ir pradedame suprasti tikrąją, nors ir ribotą, technologijos vertę. Mokslininko, studento ar tiesiog smalsaus keliautojo karjera DI amžiuje priklausys ne nuo to, kaip greitai sugebėsite sugeneruoti tekstą, o nuo to, kaip kritiškai gebėsite įvertinti gautą informaciją – kad neatsidurtume neegzistuojančiame kanjone.
