B. Balandžio daktaro disertacijos „Funkcionalizuotų azolų su benzensulfonamido fragmentu sintezė ir tyrimas“ gynimas

Autorius, institucija: Benas Balandis, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, chemija, N003

Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Vytautas Mickevičius (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)

Chemijos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Vytautas Getautis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003) – pirmininkas
vyresn. m. d. dr. Marytė Daškevičienė (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
prof. dr. Vytas Martynaitis (Kauno technologijos universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)
doc. dr. Jolanta Rousseau (Artua universitetas, Prancūzija, gamtos mokslai, chemija, N003)
prof. habil. dr. Sigitas Tumkevičius (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija, N003)

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas).

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas)

Anotacija: Šiuo metu medicininės chemijos dėmesys yra nukreiptas į ligų atsiradimo ir vystymosi mechanizmus, taip siekiant surasti specifinius taikinius ar biologines sistemas, kurias būtų galima slopinti sintetiniais preparatais. Šioje srityje itin svarbų vaidmenį turi benzensulfonamido dariniai, kurie plačiai tyrinėjami dėl jų antibakterinių ar priešvėžinių savybių. Ypač didelis dėmesys skiriamas dėl galimybės šiuos junginius pritaikyti kaip žmogaus karboanhidrazių slopiklius, kuriant priešvėžinius vaistus. Šios disertacijos tikslas yra taikant paprastus ir efektyvius sintezės metodus susintetinti naujus benzensulfonamido darinius, struktūroje turinčius azolo fragmentus. Siekiant pagerinti sintetintų junginių sąveiką su baltymu ir selektyvumą, į benzensulfonamido darinių struktūras buvo įvesti azolo fragmentai. Sintetinamų molekulių struktūros buvo pasirinktos taikant „vienos“ ir „dviejų uodegų“ karboanhidrazių slopiklių kūrimo strategijas, o gauti junginiai ištirti prieš žmoguje aptinkamas karboanhidrazių izoformas. Taip pat, dalies disertacijoje nagrinėjamų junginių citotoksinis aktyvumas ištirtas taikant 2D ir 3D vėžinių ląstelių modelius. O siekiant ištirti gautų junginių antibakterines savybes, azolų dariniai tirti prieš vaistams atsparių Mycobacterium abscessus kompleksą.