J. Banionienės daktaro disertacijos „Investicijų į technologijas vertinimas ekonomikai transformuojantis į žiedinę taikant dinaminį stochastinį bendrosios pusiausvyros modelį“ gynimas

Autorius, institucija: Justina Banionienė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, ekonomika, S004

Mokslinis vadovas: prof. dr. Lina Dagilienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)

Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Daiva Dumčiuvienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004) – pirmininkė
prof. dr. Rytis Krušinskas (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)
prof. habil. dr. Joanna Kulczycka (Naudingųjų iškasenų ir energetikos ekonomikos institutas Krokuvoje, Lenkija, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)
prof. dr. Vytautas Snieška (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)
prof. dr. Jelena Stankevičienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)

Su disertacija ir disertacijos santrauka galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas).

Disertacijos gynimas vyks Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73 – 402, Kaunas)

Anotacija: Žiedinė ekonomika (ŽE) vadinama praktine tvarumo įgyvendinimo strategija, ir laikoma priešingu poliu linijinei ekonominei sistemai, daugiausia dėmesio skiriant ekodizaino produktams ir švaresnei gamybai. Vienas iš ŽE katalizatorių yra investicijos į technologijas, kurios jautriai reaguoja į besikeičiančias ekonomines sąlygas. Tyrimo tikslas – įvertinti skirtingų investicijų į technologijas poveikį mažai atvirai ekonomikai, pereinančiai prie žiedinės ekonomikos. Sukurtas dinaminis stochastinis bendrosios pusiausvyros modelis yra nauja priemonė, skirta įvertinti investicijų į technologijas poveikį mažos atviros ekonomikos pokyčiams dėl įgyvendintų politikos veiksmų. Be to, modelis skirtas tipiškų ūkio subjektų (namų ūkių, galutinių prekių ir tarpinių prekių įmonių ir vyriausybės) ir naujo subjekto – žiedinių prekių įmonės – elgsenai analizuoti. Įtraukiami vartojimo, gamybos, aplinkos kokybės ir vyriausybės politikos kintamieji. Empiriniai rezultatai patvirtino, kad skirtingų rūšių investicijos į technologijas turi skirtingą poveikį šaliai pereinant prie ŽE. Investicijos į ne aplinkosaugines technologijas didina įmonių našumą ir dėl išaugusios gamybos lemia didesnį vartojimą bei atliekų kiekį. Tačiau investicijos į žiedinių prekių, taršos mažinimo, ekodizaino ir išteklių atkūrimo technologijas leidžia patobulinti procesus ir / ar gaminti daugiau žiedinių prekių, ir turi teigiamą poveikį ŽE.