Autorius, institucija: Meda Andrijauskienė, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, ekonomika, S004
Mokslinė vadovė: Prof. dr. Daiva Dumčiuvienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004).
Mokslinė konsultantė: Doc. dr. Alina Stundžienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004).
Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
Prof. dr. Rytis Krušinskas (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004) – pirmininkas
Prof. dr. Vaida Pilinkienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)
Prof. dr. Violeta Pukelienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)
Prof. dr. Vytautas Snieška, (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)
Prof. habil. dr. Włodzimierz Sroka (WSB universitetas, Lenkija, socialiniai mokslai, vadyba, S003)
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, 44239 Kaunas), Klaipėdos universiteto (Herkaus Manto g. 84, 92294 Klaipėda) bei Lietuvos energetikos instituto (Breslaujos g. 3, 44403 Kaunas) bibliotekose.
Anotacija:
Kasmet Europos Sąjungos (ES) šalis pasiekia finansinės įplaukos iš bendrojo ES biudžeto. Nors siekiama, kad šios investicijos turėtų teigiamą ir konstruktyvią įtaką inovacinės veiklos rezultatams, tačiau situacija valstybėse narėse labai skiriasi. Reikia pripažinti, kad tokie veiksniai kaip šalies ekonominės sąlygos, socialinis, kultūrinis ir politinis kontekstas gali paveikti lėšų panaudojimo veiksmingumą, tačiau ES vertinimų, kuriuose būtų įtraukiami minėti veiksniai, yra nedaug. Taip pat, empiriniuose tyrimuose dažniausiai analizuojami tik „tradiciniai“ technologiniai inovacinės veiklos rezultatai, pvz. patentai. Nepaisant to, ne kiekviena inovacija gali būti patentuojama ir ne kiekvienas patentas atspindi inovaciją. Disertacijos tyrimo tikslas – įvertinti ES investicijų įtaką valstybių narių inovacinės veiklos rezultatams, naudojant patobulintą nacionalinių inovacinių pajėgumų modelį bei įtraukiant technologinių ir netechnologinių inovacijų formas, inovacijų komercializavimą atspindinčius išvesties rodiklius. Siekiant šio tikslo, disertacijoje nagrinėjamas ES investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas vaidmuo, kritiškai įvertinami dabartiniai metodai, taikomi ES investicijų įtakos skaičiavimuose. Apibrėžiama nacionalinių inovacinių pajėgumų sąvoka, patobulinamas nacionalinių inovacinių pajėgumų modelis, sukuriama alternatyvi vertinimo metodologija. Pasinaudojant ekonometrine analize ir modeliavimu, apskaičiuojama ES investicijų įtaka valstybių narių inovacinės veiklos rezultatams, aptariama atskirų bendrųjų programų įtakos dinamika laike bei skirtumai tarp valstybių narių.