V. Simonaitytės daktaro disertacijos „Politinės lyderystės įasmeninimas: Lietuvos politinių partijų analizė“ gynimas

Disertacijos gynimas

Autorius, institucija: Vitalija Simonaitytė, Kauno technologijos universitetas

Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, politikos mokslai – 02S

Daktaro disertacijos santrauka: Santrauka

Mokslinis vadovas – prof. dr. Algis Krupavičius (Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai – 02S).

Politikos mokslų krypties daktaro disertacijos gynimo taryba:
prof. dr. Jūratė Novagrockienė (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, socialiniai mokslai, politikos mokslai – 02S) – pirmininkė,
dr. Raimondas Ibenskas (Sautamptono universitetas, Didžioji Britanija, socialiniai mokslai, politikos mokslai – 02S),
doc. dr. Alvidas Lukošaitis (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai – 02S),
doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai – 02S),
doc. dr. Gintaras Žilinskas (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, politikos mokslai – 02S).  

Su disertacija galima susipažinti internete ir Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas), Vytauto Didžiojo universiteto (V. Putvinskio g. 23, Kaunas), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (Šilo g. 5A, Vilnius) ir Klaipėdos universiteto (K. Donelaičio a. 3, Klaipėda) bibliotekose.

Anotacija:
Daktaro disertacijoje tiriami Lietuvos politinių partijų lyderių įasmeninimui įtaką darantys veiksniai, kurie yra susiskirstyti į tris analizės blokus: lyderių, politinių partijų ir politinės sistemos veiksniai. Analizuojant politinių partijų lyderius, aptariami partijos lyderio rinkimai, lyderių galios ir vaidmenys partijos organizacijoje, analizuojami formalūs ir realūs partijos lyderio santykiai su partijos organizacijos subjektais ir galima rinkimų rezultatų įtaka lyderystės įasmeninimui. Analizuojant veiksnius, susijusius su lyderių politinėmis partijomis analizuojamas partijos amžius, partijų organizacijos modeliai, ideologijos kraštutinumas ir partijų paramos prigimtis. Siekiant įvertinti politinės sistemos poveikį lyderystės įasmeninimui analizuojama visuomenės nuostatų kaita, rinkimų sistema ir partinės sistemos institucionalizacija, kurių tam tikrų sąlygų buvimas gali daryti įtaką įasmenintos politinės lyderystės raiškai. Empirinis tyrimo pagrindas –  pusiau struktūruoti interviu su DP, LSDP, LRLS, LVŽS, TS-LKD ir TT partijų lyderiais ir kitais partijų sprendimų priėmime dalyvaujančiais įtakingiausiais partijų nariais. Kokybinės lyginamosios analizės pagalba tiriami politinės lyderystės įasmeninimą lemiantys veiksniai. Empirinis tyrimas atskleidė, kad svarbiausieji veiksniai, sąlygojantys Lietuvos politinių partijų lyderių įasmeninimą yra nekonkurenciniai pirmininko rinkimai, vienasmenis sprendimų priėmimas ir partijų amžius.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku