Atsinaujinantys energijos ištekliai – kai gamta pati siūlo sprendimą

Energija, kuri atsinaujina

Gamtoje slypinčios energijos panaudojimas žinomas jau labai seniai. Pavyzdžiui, savotiški vėjo malūnai, kai kurių šaltinių teigimu, buvo „įdarbinti“ tuometinėje Persijoje dar 200 m. prieš Kristų. O šiandien, kai sparčiai senka iškastinio kuro ištekliai ir vis labiau pastebimas neigiamas jo poveikis aplinkai, atsinaujinančių energijos išteklių reikšmė energijos gamyboje dar labiau išaugo.

Alternatyvios energijos panaudojimo pavyzdžių netrūksta visame pasaulyje. Turbūt yra tekę girdėti apie bangų energiją naudojančius plūdurus arba potvynių malūnus, įrengtus Europoje ir JAV Atlanto vandenyno pakrantėje? O, pavyzdžiui, Lietuvoje ant daugiabučių namų stogų įrengiami saulės kolektoriai arba pasitelkiami geoterminiai įrenginiai, kurie derinami su centrinio šildymo sistemomis gyventojams sumažina karšto vandens paruošimo bei namo šildymo kaštus.

Tokia „žalioji“ energija saugo ir nuo šiandieniniam pasauliui didele grėsme tapusio globalinio atšilimo, dėl kurio drastiškai keičiasi klimatines sąlygos visame pasaulyje.

Skaičiuojama, kad sudeginus vieną toną gamtinių dujų į atmosferą patenka 2,34 tonos anglies dioksido, o deginant akmens anglį energijos gavybai šių dujų išmetama 3,96 tonos. Maždaug tiek pavojingų dujų būtų galima „sutaupyti“ naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

Prilygstame skandinavams

Daugelis pasaulio valstybių energijos gamybai sumaniai išnaudoja vietinius atsinaujinančius išteklius. Ir tai, daugelio specialistų vertinimu, apsimoka kur kas labiau nei pirkti energiją iš kitų šalių. Pavyzdžiui, geizerių, ugnikalnių ir karštųjų versmių šalis Islandija net 90 proc. namų apsišildo iš geoterminės energijos. Jos pėdomis seka ir Salvadoras bei Filipinai.

Tuo tarpu tokios šalys kaip Švedija, Danija, taip pat ir Lietuva naudoja šiose šalyse itin lengvai prieinamą žaliavą – biokurą. Daugiausiai tai – šiaudai, medienos ir žemės ūkio atliekos.

„Pernai Lietuvoje energijos gamybai panaudotas biokuras sudarė daugiau kaip 60 proc. bendrame kuro balanse. Daugiau jo naudoja tik švedai ir danai. Lyginant su Skandinavijos šalimis, esame vienoje gretoje“, – teigia Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas dr. Valdas Lukoševičius.

Paklaustas, kuo pranašesnis vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, doc. dr. Valdas Lukoševičius siūlo palyginti: „Yra tokių valstybių, kurių visa šilumos gamyba paremta dujomis. Tai tokios didelės šalys kaip Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija. Tačiau dujų kainos yra labai susijusios su naftos kainomis, labai priklauso nuo tarptautinių procesų, pavyzdžiui, konfliktų, karų, todėl rinka nestabili. Be to, gamtinės dujos, palyginti, yra gana brangios.“

Tuo tarpu biokuras – jau visai kitas reikalas. „Iš esmės biokuras, bet kuri jo forma, yra vietinis kuras, todėl jo kainai ir paklausai tarptautiniai procesai įtakos nedaro. Jo naudojimas suteikia energetinę nepriklausomybę ir užuot pirkusi kurą iš kitų šalių valstybė pinigus gali palikti vietos verslui. Be to, atsinaujinančių išteklių naudojimas užtikrina tarptautinių įsipareigojimų dėl klimato kaitos vykdymą. Ir šiuo klausimu mums puikiai sekasi“, – tikina docentas.

Didesnis efektyvumas

Gaminant energiją iš biokuro į aplinką išsiskiria šalutinis šio proceso produktas – šiluma. Ir ją taip pat galima sėkmingai realizuoti.

Kogeneracija, arba šiluminės ir elektros energijos gamyba vienu metu, kai abi šios energijos rūšys panaudojamos, leidžia pasiekti kur kas didesnį efektyvumą nei išgaunant energiją atskirai. Kai įprastose elektrinėse deginamo kuro energija panaudojama tik elektrai gaminti, o pagaminta šiluma tampa nuostoliais, kogeneracinėse jėgainėse pagaminta perteklinė šiluma gali būti suvartojama, pavyzdžiui, centralizuotam šildymui.

Tai turėtų būti ypač aktualu šilumos tiekėjams bei nepriklausomiems šilumos gamintojams. Kaip tik dabar jie gali pasinaudoti Europos Sąjungos kvietimu teikti paraiškas pagal priemonę „Nedidelės galios biokuro kogeneracijos skatinimas“.

Kvietimo tikslas – centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje įrengti nedidelės galios biokuro kogeneracines elektrines, taip siekiant užtikrinti efektyvesnę energijos gamybą bei paskatinti didesnį atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šilumos ūkio sektoriuje.

Priemone finansuojamas naujų didelio efektyvumo biokuro kogeneracijos įrenginių – iki 5 MW elektrinės galios, kai visas nominalus šiluminis našumas ne didesnis nei 20 MW – įrengimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, išskyrus Vilniaus ir Kauno miestų sistemas. Daugiau informacijos apie energetikos srities priemones rasite www.lvpa.lt. 

Šaltinis: www.lrytas.lt