Doktorantūra – galimybės, kurias būtina išnaudoti

Svarbiausios | 2018-02-08

„Jeigu man reikėtų dar kartą rinktis profesiją, jos tikrai nekeisčiau, manau, jog pasirinkau labai sėkmingai“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Sigitas Tamulevičius, kuriam praėjusiais metais buvo įteikta Kauno miesto mokslo premija. Pasak jo, mokslininko kelyje nuolat lydi smalsumas, domėjimasis naujovėmis ir kūrybiškumas. Vis dėlto, kad ir koks mokslininko darbas atrodytų patrauklus, stojančiųjų į doktorantūros studijas mažėja.

„Norėdami užsitikrinti finansinį saugumą, jaunieji mokslininkai dažnai renkasi darbą versle, o ne siekia mokslininko karjeros. Tai yra didžiulė problema. Jeigu niekas nepasikeis, po 5 metų laukia „sprogimas“ – tokiose technologijos mokslų kryptyse, kaip elektros ir elektronikos inžinerija, energetika ir kitose, pritrūksime dėstytojų ir mokslininkų“, – sako KTU l.e.p. rektorė Jurgita Šiugždinienė.

Ar tikrai doktorantūroje studijuojantys būsimieji mokslininkai išnaudoja visas jiems prieinamas galimybes?

KTU doktorantūros projektų vadovė Vita Daudaravičienė pastebi, jog doktorantai už puikius studijų ir mokslinių tyrimų rezultatus, taip pat studijoms, mokslinei kūrybinei veiklai, akademiniam mobilumui gali pretenduoti į papildomą fondų paramą.

„Vyksta aktyviausių doktorantų konkursas, steigiamos mecenatų stipendijos, skatinimai už mokslinę produkciją ir pan. KTU doktorantai gana noriai dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos konkursuose, galėtų aktyviau naudotis ir kitų fondų teikiamomis galimybės“, – sako V. Daudaravičienė.

„Doktorantūros studijos suteikė man daug galimybių stažuotis geriausiuose pasaulio universitetuose, dalyvauti tarptautinėse konferencijose, doktorantų vasaros mokyklose bei seminaruose. Galimybė pasidalinti savo patirtimi su užsienio kolegomis yra neįkainojama, nes gauni daug vertingų patarimų tolimesniems tyrimams“, – neabejoja KTU doktorantė Neringa Gerulaitienė, neseniai gavusi skatinamąją stipendiją kaip aktyviausia doktorantė vadybos mokslo kryptyje.

Studijose kūrybinė laisvė

N.Gerulaitienės teigimu, galimybių gauti finansinę paramą stažuotėms, tarptautinėms konferencijoms yra pakankamai daug, tik reikia aktyviai dalyvauti tiek tarptautiniuose ir nacionaliniuose, tiek universitetiniuose konkursuose.

Pasak jos, studijos žavios tuo, jog doktorantams suteikiama didelė pasirinkimo laisvė, skatinamas kūrybiškumas – galimybė pasirinkti analizuojamą objektą, tyrimo metodus, pačiam nuspręsti kur stažuotis.

„Doktorantūros kelias dinamiškas ir pilnas atradimų džiaugsmo. Mane motyvuoja ne tik galimybės stažuotis geriausiuose pasaulio universitetuose, darbas tarptautinėse komandose, bet ir proga prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo“, – vardija N. Gerulaitienė.

Kaip idealų variantą ji išskiria kai studijuojama doktorantūroje ir tuo pačiu dirbama moksliniame projekte, susijusiame su disertacija. „Doktoranto mokslinis vadovas yra pagrindinis vedlys visus ketverius doktorantūros metus, kuris gali ne tik patarti disertacijos rengimo klausimais, bet ir pasikviesti dirbti moksliniame projekte“, – sako N. Gerulaitienė.

Galimybė įgyti tarptautinės patirties – neįkainojama

Vienas iš paprasčiausių būdų įgyti tarptautinės patirties vykdant mokslinius tyrimus yra „Erasmus+“ praktikos. „Šiais laikais mokslas yra labai tarptautiškas ir bendradarbiavimas su užsienio institucijomis visada yra pliusas, tad „Erasmus+“ praktika gali būti puiki ilgalaikio bendradarbiavimo pradžia“, – sako Aušrinė Jurkevičiūtė, KTU Medžiagų inžinerijos mokslo krypties doktorantė.

KTU yra sudaręs sutartį su Jungtinės Karalystės Nacionaliniu struktūrinio integralumo tyrimų centru (angl. National Structural Integrity Research Centre), kurios pagrindu doktorantai gali net 3 metus mokslinius tyrimus atlikti Kembridže, minėtame tyrimų centre. Moksliniams tyrimams skirta įranga ir įrenginiai, kuriuos įsigyja centras, finansuojami iš nacionalinių Jungtinės Karalystės fondų lėšų.

Pagal šią sutartį Kembridže tyrimus atliekantis matavimų inžinerijos mokslo krypties doktorantas Tomas Každailis sako, jog tokiu būdu galima įgyti patirties ne tik iš profesinės, bet ir socialinės pusės, o kur naudoti sukauptą patirtį ir žinias detaliai aiškinti ir nereikia, nes nauda – akivaizdi.

„Iš arti galiu pamatyti, kaip veikia aukšto lygio tarptautinės kompanijos mechanizmas, kokios yra aktualios sritys, kur galbūt trūksta specialistų. Konferencijos, įvairūs renginiai pačioje kompanijoje, darbas su aukštos kvalifikacijos mokslininkais – galėčiau vardinti ir vardinti tai, ko galima pasisemti iš šios galimybės“, – teigia T. Každailis.

Vaikinas įstojo į matavimų inžinerijos doktorantūros studijas KTU prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute, o vykti į Kembridžą jį paskatino atsiveriančios perspektyvos pasirinktoje tyrimų srityje – T. Každailio disertacijos tematika yra susijusi su 3D spausdinimu.

„Žinau kokia progresyvi, nauja ir inovatyvi yra 3D spausdinimo sritis. Būtent tai ir buvo vienas iš pagrindinių motyvų vykti darbuotis pagal šią programą – ši sritis yra kur kas populiaresnė nei čia, Lietuvoje, todėl atsiranda ir didesnės darbo perspektyvos“, – pasakoja T. Každailis.

Vis dėlto, jaunasis tyrėjas savo ateitį pirmiausia sieja su Lietuva. „Išnaudosiu visas sukauptas žinias ir patirtį. Po doktorantūros studijų savo karjerą planuoju Lietuvoje, bet neatmetu galimybės ją kurti ir svetur“, – sako doktorantas.

Mokslas + verslas = abipusė nauda

V. Daudaravičienė pabrėžia neabejotiną verslo svarbą ruošiant doktorantus – įvairios įmonės steigia finansuojamas vietas, o nuo 2017 metų pradėta plėtoti ir pramoninė doktorantūra.

Tokia doktorantūra skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą bei verslo poreikius atitinkančių mokslininkų rengimą, kuomet disertacinių tyrimų tematika siūloma iš verslo pusės, o universitetas užtikrina doktorantui reikiamų kompetencijų įgijimą. 2017 metais vienoje didžiausių ortopedijos technikos kompanijų Europoje „Ortho Baltic“ priimti du KTU doktorantai.

„Šiuo atveju yra dvigubas interesas: aukštųjų technologijų įmonė užtikrina darbo vietą doktorantui ir disertacijos rezultatų įdiegimą, o universitetas – tyrimų ir studijų bazę. Reikia pabrėžti, jog pramoninėje doktorantūroje disertacijų tematikos būna susijusios su įmonių veikla“, – sako V. Daudaravičienė.

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjo Lino Vaitulevičiaus teigimu, jau mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, tad mokslininkai turi puikią startinę poziciją.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas. Lietuva oficialiai deklaruoja padidintą dėmesį „žinių ekonomikai“, todėl turėtų daugėti verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis“, – sako L. Vaitulevičius.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku