Teigiama įtaka regiono ir visos šalies raidai, glaudi bendrystė su socialiniais partneriais, sėkmingos veiklos studijų ir mokslo srityse – tokias stiprybes išskyrė Kauno technologijos universitetą (KTU) vertinę Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) ekspertai.
Studijų kokybės vertinimo centro organizuojamo išorinio institucinio vertinimo pagrindinis tikslas yra įvertinti aukštosios mokyklos veiklos kokybę bei, pateikiant rekomendacijas, suformuoti prielaidas aukštosios mokyklos veiklai gerinti. Vertinimą atlieka ir išvadas parengia SKVC atrinkta tarptautinių ekspertų komanda remiantis Universiteto parengta savianalizės suvestine bei informacija, surinkta ekspertų vizito, Universitete vykusio šių metų gegužės mėnesį, metu.
Dėmesio centre – keturios Universiteto sritys
Universiteto veiklos ekspertinis vertinimas apima keturias sritis: buvo vertinamas strateginis valdymas, kokybės užtikrinimas, studijų ir mokslo (meno) veikla bei poveikis regiono ir visos šalies raidai. Visos šios sritys tiek Universiteto rengtoje savianalizės suvestinėje, tiek ekspertų parengtose vertinimo išvadose aprašomos atskirai ir įvertinamos atskirais balais.
Valdymo srityje didžiausias dėmesys skirtas Universiteto strateginių dokumentų peržiūrai, skirtingų išteklių (finansinių, žmonių, infrastruktūros ir pan.) valdymo, veiklos procesų formavimo ir įgyvendinimo vertinimui. Kokybės užtikrinimo srityje ekspertai vertina Universiteto vidinės kokybės užtikrinimo sistemos funkcionalumą ir veiksmingumą, įskaitant paramos darbuotojams ir studentams sistemą, socialinę įtrauktį, akademinį sąžiningumą. Studijų ir mokslo (meno) veiklos srityje, be bendrųjų procesų analizės ir jų tarpusavio suderinamumo vertinimo, ypač didelis dėmesys yra skiriamas ir studijų bei mokslo veiklų tarptautiškumui vertinti. Poveikio regiono ir visos šalies raidai srityje didžiausias dėmesys skiriamas Universiteto kuriamo poveikio visoms suinteresuotosioms šalims ir visuomenei veiksmingumo vertinimas – atsižvelgiama į bendradarbiavimo su socialiniais partneriais efektyvumą, mokymosi visą gyvenimą sąlygų formavimą, Universiteto bendruomenės socialinį aktyvumą.
Vertinimo sistema – penkiabalė
Pasak KTU Veiklos valdymo departamento direktorės Lolitos Jurkšienės, prieš vertinant gautus balus, svarbu suvokti, kokius pasiekimus žymi vertinimo sistema.
Puikiai, arba 5 balais, yra vertinama sritis, pasižyminti išskirtiniais rezultatais tiek nacionaliniame kontekste, tiek tarptautinėje erdvėje; labai gerai (t.y., 4 balais) vertinama sritis, pasižyminti labai gerais rezultatais nacionaliniame kontekste ir tarptautinėje erdvėje bei neturinti jokių trūkumų; gerai (t.y. 3 balais) vertinama sritis, kuri ekspertų pripažinta kaip sistemiškai plėtojama ir neturinti esminių trūkumų; patenkinamai, arba – 2 balais, vertinama sritis, kai veiklos rezultatai tenkina tik minimalius reikalavimus, o veiklos procesuose yra kritinių trūkumų, kuriuos būtina pašalinti; na, o nepatenkinamą vertinimą, arba – 1 balą, atitinkama veiklos sritis gauna, tuomet, kai netenkina minimalių reikalavimų bei ekspertai aptinka esminių veiklos trūkumų.
„Reikia pripažinti, kad gauti penketą – gana sudėtinga. Tokį vertinimą gauna tik išskirtinai tarptautiškos aukštosios mokyklos, kurios tiek veiklos procesus, tiek išteklius yra pilnai pritaikę tarptautinei aplinkai“, – aiškina L. Jurkšienė.
Ekspertai balais vertino visas keturias vertinamąsias sritis (Valdymas, Kokybės užtikrinimas, Studijų ir mokslo (meno) veikla bei Poveikis regionų ir visos šalies raidai) atskirai. „KTU Valdymo ir Kokybės užtikrinimo srityse gavo 3 balų įvertinimą, o Studijų ir mokslo (meno) veiklos bei Poveikio regionų ir visos šalies raidai sritis Universitete užsienio ekspertai įvertino 4 balų įverčiu, tad tiek studijų ir mokslo veiklų, tiek Universiteto kuriamo poveikio regiono ir šalies raidai vertinimai yra iš tiesų labai geri. Gerai vertinamos ir kitos dvi sritys, kuriose ekspertai neįžvelgė esminių trūkumų, tačiau pateikė labai vertingų rekomendacijų“, – komentavo L. Jurkšienė.
Pašnekovės teigimu, ekspertų išvados teigiamos, o pagrindinis tikslas – gauti 7-erių metų akreditaciją – pasiektas.
Geroji praktika – ryšiai su partneriais ir vidiniai veiklos procesai
Vertinant ekspertų išskirtus gerųjų praktikų pavyzdžius, daug teigiamų ekspertų grupės atsiliepimų sulaukė Universiteto bendradarbiavimo su skirtingomis socialinių partnerių grupėmis lygio kokybė ir apimtys. Geraisiais pavyzdžiais įvardinti ir Universiteto bendruomenės gebėjimai sukurti tikslines priemones studentų rezultatams gerinti, nubyrėjimui mažinti, praktiniams įgūdžiams stiprinti, sudarant pakankamai galimybių naudotis Universiteto mokslinių tyrimų infrastruktūra. Ekspertai taip pat itin daug pagyrų skyrė (įskaitant tiek rašytines vertinimo išvadas, tiek diskusijas ir grįžtamąjį ryšį ekspertų vizito Universitete metu) sėkmingai išvystytam individualaus veiklų planavimo ir metinio veiklų vertinimo procesui.
Ekspertai savo išvadose visoms vertinamosioms Universiteto sritims pateikia iš viso 11 rekomendacijų ir net kelios jų savo turiniu rekomenduoja tęsti jau vykdomas veiklas bei laikytis panašių veiklos įgyvendinimo būdų ir procesų, vengiant radikalių pokyčių ir/ar naujų procesų kūrimo. Pvz., rekomenduojama plėtoti ECIU Universiteto iniciatyvą ir jos kuriamų galimybių platesnį efektyvų panaudojimą, užtikrinti daugiadisciplininių įgūdžių studentams formavimo tęstinumą, vystyti tarpusavio bendradarbiavimu grįstus santykius su socialiniais partneriais.
„Kartu ne mažiau svarbu akcentuoti, kad Universiteto išvadose ekspertai išskyrė net 9 gerųjų praktikų pavyzdžius, kurie taip pat padengia visas vertinamąsias sritis. Šis rekomendacijų ir gerųjų praktinių pavyzdžių balansas iš tiesų pagrindžia teigiamą ekspertų požiūrį į Universiteto vykdomų veiklų vertinimą“, – teigia L. Jurkšienė.
Pasak departamento direktorės, šalies mastu vertinti gautus rezultatus sudėtinga dėl kelių priežasčių. Visų pirma, aukštąsias mokyklas vertina skirtingos ekspertų komandos, kurių narių kompetencija ir patirtis, net ir vadovaujantis ta pačia metodika, yra skirtingos. Taip pat pačiame išorinio vertinimo procese stinga objektyvaus, nuoseklaus Lietuvos aukštųjų mokyklų tarpusavio palyginamumo, tad ir skirtingų aukštųjų mokyklų rezultatai nelygintini.
„Svarbiausia tai, kad mūsų rezultatai yra maksimaliai teigiami – Universitetas buvo įvertintas teigiamai ir gavo akreditaciją maksimaliam galimam laikotarpiui. Na, o kiekybinis vertinimas, savo ruožtu, visuomet gali turėti žmogiškojo subjektyvumo apraiškų“, – sako pašnekovė.
Laukia ir namų darbai
Vadovaujantis visą išorinio vertinimo procesą reglamentuojančiais dokumentais, per šešis mėnesius nuo oficialių išvadų patvirtinimo (t.y. iki 2024 m. balandžio mėn.) privaloma parengti ir paviešinti Universiteto veiklos gerinimo planą, kuriame būtina aiškiai įvardinti, kokie veiksmai kiekvienai iš pateiktų rekomendacijų įgyvendinti bus inicijuoti.
Šiame veiklos gerinimo plane bus tiksliai aprašyti būsimi uždaviniai, priskirti resursai, numatomas tikslus veiklų įgyvendinimo terminas. Kartu Universitetas įsipareigoja užtikrinti šio plano įgyvendinimo stebėseną, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodytu periodiškumu rengti pažangos ataskaitas.
Dalis rekomendacijų „diegimo“ darbų jau prasidėjo, nes su pirminėmis ekspertų išvadomis išorinio institucinio vertinimo procesą koordinavusi grupė galėjo susipažinti jau kiek anksčiau (pastaruosius porą mėnesių jau vyko tik faktų neatitinkančių klaidų taisymas išvadų dokumente ir oficialių išvadų patvirtinimo ir vertimo į lietuvių kalbą procesai) – nuo vasaros pradžios, dar netgi iki gaunant ekspertų išvadų tekstą, pradėtos diskusijos dėl Universiteto grįžtamojo ryšio procesų gerinimo ir efektyvumo didinimo. Taip pat nuosekliai vyksta ir veiklos, susijusios su ECIU Universiteto iniciatyvos platesniu įveiklinimu ir sinergijos su Universiteto strateginiais tikslais skatinimu.
„Universiteto rektorius jau ir anksčiau yra minėjęs, kad, atsižvelgdamas į ekspertų išvadas, rengiasi pokyčiams, susijusiems su organizacijos struktūriniais sprendimais, tarptautiškumo plėtros užtikrinimu. Tad darbai dėl dar sėkmingiau veikiančio Universiteto jau iš tiesų įsibėgėja“, – pasakoja L. Jurkšienė.
Vertinimas reikšmingas visai bendruomenei
Pasak L. Jurkšienės, tokio pobūdžio vertinimai paskatina organizaciją nuodugniai peržiūrėti kasdienius procesus ir kartu su tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje didelę patirtį jau sukaupusių ekspertų pagalba save įvertinti iš stebėtojo pozicijos.
„Tai, kokį poveikį šis vertinimas turės Universiteto bendruomenei, manau, priklauso nuo mūsų pačių. Nuo to, kaip priimsime ekspertų nuomonę ir įžvalgas, kaip rimtai vertinsime jų pateiktas rekomendacijas ir kokiais veiksmais į jas atsižvelgsime. Labai tikiuosi, kad įvardinti gerųjų praktikų pavyzdžiai paskatins mūsų bendruomenę drąsiai ir užtikrintai didžiuotis mūsų kasdienės veiklos rezultatais bei sėkmingai mokytis vieniems iš kitų organizacijos viduje bei demonstruoti gerąjį pavyzdį išorės socialiniams partneriams. Kartu viliuosi, kad ekspertų pateiktas rekomendacijas įvertinsime atsakingai ir įgyvendindami jas inicijuosime dar daugiau reikšmingų teigiamų pokyčių kasdieniuose veiklos procesuose“, – teigia Veiklos valdymo departamento vadovė.
L. Jurkšienės teigimu, šis vertinimas atskleidė tikrai daug aspektų, kuriais galime pasidžiaugti visi kartu kaip organizacija ir bendruomenė. Ekspertų išskirti gerųjų praktikų pavyzdžiai, atskleidžiantys išskirtinę tam tikrų Universiteto veiklų procesų kokybę, aiškiai pagrindžia, kad Universiteto bendruomenė ir vadovai geba demonstruoti lyderystę tiek tinkamai valdant organizaciją, tiek įgyvendinant studijų ir mokslo veiklas, tiek kuriant poveikį visuomenei ir pridėtinę vertę Universiteto partneriams.
Susipažinti su ekspertų išvadomis galite čia.