KTU alumnas Paulius Klikūnas apie darbą ES misijoje Ukrainoje: tai kontrastų šalis

Siekiant teisingumo pasaulyje ir bandant koja kojon žengti su technologinėmis naujovėmis KTU doktorantas Paulius Klikūnas po studijų spėjo save išsibandyti skirtinguose amplua, o norėdamas prisidėti prie kaimyninės šalies gerovės išvyko dirbti į Ukrainą, kur turi galimybę panaudoti universitete įgytas žinias.

Apie tai, kaip jis išvyko į Ukrainą ir, kaip jam ten sekasi, paprašėme papasakoti paties P. Klikūno. Jis patikina, kad Ukraina –  itin kontrastinga šalis, kurioje įdomu dirbti.

– KTU esate baigęs informacines technologijas, vėliau darbavotės teisėsaugoje, o šiandien vėl grįžote prie darbo, susijusio su technologijomis. Kodėl jūsų gyvenime vyko tokie kardinalūs pokyčiai? Ar tai buvo savęs ieškojimas, noras išsibandyti save naujoje srityje?

– Mokykloje galvojau, kad pasuksiu arba į kariuomenę, arba į teisėsaugą, nes vaikystėje diegiamas idealizmas ir patriotizmas skatino veikti. Man gerai sekėsi tikslieji mokslai, tad paklausiau tėvų patarimo ir po mokyklos baigimo iškart nėjau į karybos ir policijos mokslus, o Kauno technologijos universitete (KTU) įgijau informacinių technologijų specialybę. Galiausiai po studijų vis tiek nuėjau dirbti į kriminalinę policiją, kur teko tirti bylas, susijusias su automobilių vagystėmis, organizuotu nusikalstamumu ir korupcija.

Šiandien didžioji dalis pasaulio itin aktyviai naudojasi socialiniais tinklais. Pavyzdžiui „Facebook“ paskyrą turi ir tie vartotojai, kurių namuose nėra vandens, nors jis yra gyvybiškai svarbus. Apie 80 procentų visų nusikaltimų šiandien turi skaitmeninį braižą, tad natūralu, kad ir pats veiksmas persikėlė į skaitmeninę erdvę. Tiek šie, tiek kiti papildomi argumentai paskatino mane prisitaikyti prie naujų aplinkybių.

– Ar dirbant teisėsaugoje pravertė per studijas įgytas technologinis mąstymas?

– Matematinis, analitinis ir technologinis mąstymas, įgytas universitete, man tikrai padėjo dirbant teisėsaugoje. Šios savybės yra itin svarbios ir reikalingos renkant, sisteminant, analizuojant ir apdorojant didelius kiekius informacijos, siekiant suprasti, kaip funkcionuoja organizuota nusikalstama grupuotė ar norint aptikti kitų nusikaltimų bei bendrininkų pėdsakus.

Informacinių technologijų žinios ne kartą padėjo vykdant įvairias kriminalinės žvalgybos užduotis, kurių spektras yra pakankamai didelis. Naujausių technologijų panaudojimas čia ypač svarbus, siekiant neatsilikti nuo stipriai patobulėjusio nusikalstamo pasaulio.

– Šiuo metu esate Ukrainoje, kokie vėjai ten nubloškė ir kokią misiją atliekate?

– Kadangi 1991 metais buvau per mažas dalyvauti sausio įvykiuose Lietuvoje, 2014 metais, prasidėjus karui Ukrainoje, ėmiausi įvairių veiksmų, siekiant padėti Ukrainos aktyvistams, nukentėjusiems organizuojant įvairias humanitarines pagalbos siuntas, ekspedicijas.

Jausdamas, kad dar per mažai prisidėjau prie kaimyninės šalies gerovės, siekiau daugiau. Kai Ukrainoje buvo įsteigta Europos Sąjungos patariamoji misija (ES EUAM Ukraine), dalyvavau atrankoje ir laimėjau. Tad policija mane delegavo darbui Ukrainoje.

Dirbau įvairiose pareigose, susijusiose su sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo pažabojimu tiek strateginiu, tiek operatyviniu lygiu. Šiuo metu esu Kijeve, kur priimami visi sprendimai, susiję su Ukrainos dabartimi ir ateitimi.

– Žvelgiant per technologinę prizmę ir lyginant Lietuvą su Ukraina, ar didelis atotrūkis jaučiamas tarp šalių? O gal technologine prasme abi šalys žengia koja kojon? 

– Labai sunku tai įvertinti, nes Ukraina – kontrastinga šalis. Troleibuse tenka pirkti bilietėlį per kitus keleivius vairuotojui perduodant pinigus, o tuo tarpu einant į metro atsiskaitoma bekontakčiu mokėjimu. Gatvėje gali pamatyti pravažiuojantį „Moskvich“ markės automobilį, kurių mūsų šalyje jau seniai nebėra, bet už jo gali važiuoti naujausiomis technologijomis pasižyminti „Tesla“.

Žvelgiant per technologinę prizmę, Ukrainoje yra daug perspektyvių žmonių ir jeigu nebūtų šalyje tokio aukšto korupcijos lygio, technologijų srityje ji turėtų visas sąlygas tapti lydere Europoje. Girdėjau, kad programuotojai iš Ukrainos yra vieni paklausiausių Europoje.

– Gyvename XXI amžiuje, kai technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tad technologinis žingeidumas mumyse tarsi savaime vystosi. Kokių savybių reikia norint neatsilikti nuo dabartinio gyvenimo tempo ir spėti su naujų technologijų kūrimu?

– Pandemija ir COVID-19 virusas stipriai sudrebino visą pasaulį ir parodė, kad technologijos tapo itin aktualios. Pandemija suteikė galimybę žmonėms sustoti, susimąstyti ir tobulėti. Ketvirtoji industrinė revoliucija dar tik pradeda įsisiūbuoti, duomenų kiekis kiekvienais metais auga eksponentiškai, tuo tarpu suspėti su įvairių technologijų vystymusi ir suvokti jų visą spektrą – debesų technologijas, dirbtinį intelektą (DI), virtualią realybę, neurolingvistinį programavimą (NLP), gilųjį padirbinį (angl. k. deep fakes) ir kita tikrai yra nelengva, bet būtina.

Manau, kad daug valstybinių sektorių, ypač saugumo, jeigu neprisitaikys prie globalios skaitmenizacijos ir nemokės jos suprasti bei panaudoti, bus pasmerkti žlugti. Siekiant neatsilikti, reikia nuolatos tobulinti žinias, nes dėl technologijų integralumo vienai su kita, optimizavimo ir žmogaus faktoriaus mažinimo reikia turėti rimtą bagažą žinių. Jeigu anksčiau pakako būti geru kūrėju (angl. k. developer), dabar rinkai reikia „SecDevOps“ specialistų, gebančių kurti, administruoti ir apsaugoti infrastruktūras, o tai net kelis kartus pakelia minimalių žinių kartelę.

– Informacinių technologijų specialistai itin paklausūs visame pasaulyje. Ko palinkėtumėte tiems, kurie dar tik svajoja apie studijas informacinių technologijų srityje?

– Neseniai su kolegomis, dirbančiais specialiose tarnybose, diskutavome apie technologijas ir vienas jų tiesiog atkreipė dėmesį, kad darbuotojai atvyksta į darbą prieš aštuntą valandą ryto, tuo tarp IT specialistams leidžiama ateiti po devynių. Taip yra todėl, kad IT specialistų žiniomis paremta itin daug svarbių sprendimų ir vykdomas technologijų valdymas. Šis amžius išties yra IT specialistų.

Svajojantiems apie tokias studijas siūlyčiau neužsižaisti, o pradėti mokytis ir treniruoti kantrybę. Reikia nusiteikti, kad mokytis teks nuolatos, nes technologijos nestovi vietoje. O svajojantiems apie darbą specialiosiose tarnybose reikia koncentruotis į technologines žinias, kurių reikalauja XXI amžiaus darbdaviai. Vien tik sausos technologinės žinios, be vadinamųjų minkštųjų įgūdžių (angl. k. soft skills) ir platesnio suvokimo kaip, kam ir kodėl jos yra taikomos, tokios naudingos nebus.

– Esate KTU doktorantas, studijuojantis sritį, kur nagrinėjama, kaip tarptautiniai donorai operacionalizuoja inovacines, ketvirtos industrinės revoliucijos technologijas, siekdami padėti trečiosioms šalims. Gal jau pavyko kažką konkretaus nuveikti šioje srityje?

– Drauge su kolegomis iš KTU ir užsienio, turinčių technologinį išsilavinimą, neseniai Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete įkūrėme „Fr0g Lab“ laboratoriją. Jos tikslas – tirti skaitmeninių technologijų integravimo į viešąjį sektorių galimybes ir iššūkius, teikiant prioritetą asmens laisvių, privatumo, saugumo bei teisingumo sritims. Tai pirma Lietuvoje laboratorija, skirta kelti pajėgumus ES civilinio saugumo sektoriaus misijoms technologijų panaudojimo srityje, stiprinanti ES bendro saugumo ir gynybos politiką.

Neseniai sužinojome, kad dėl analogiško poreikio būsime kviečiami prisijungti ir prie Europos gynybos bei saugumo koledžo veiklos. Nors tai ir nedidelė laboratorija su kukliu skaičiumi darbuotojų, bet turinti dideles ambicijas ir atsakomybę visos ES mastu.