KTU alumnų forumas: „Nesame maži padaryti ką nors didelio“

Svarbiausios | 2018-05-16

Pokyčių reikia, ir mes turime galią kurti kūrybiškesnę ir laimingesnę visuomenę – tokia pagrindinė žinutė skambėjo praėjusį savaitgalį vykusiose Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų sugrįžtuvėse. Vykdomų socialinių, pilietinių iniciatyvų ir savanorystės patirtis pristatė bei apie tokių iniciatyvų motyvus, užkulisius, iššūkius ir išmoktas pamokas Universiteto absolventai diskutavo KTU alumnų forume „commUNITY 2018: galia keisti“.

Dalius Misiūnas, „Maxima grupė“ generalinis direktorius, švietimo entuziastas, ketverius metus (2013–2017 m.) skyręs KTU alumnų asociacijos vystymui, forumo dalyvius pasitiko tikindamas, kad „kiekvienas esame ir mokytojas, ir mokinys visą savo gyvenimą“, ir linkėdamas nepamiršti, kad kiekvieną dieną galime ne tik išmokti, bet ir dalintis žiniomis, patirtimis, įžvalgomis.

„Tai kiekvieno mūsų socialinio identiteto dalis“, – taip D. Misiūnas įvardijo darymą daugiau nei reikalauja tiesioginis darbas ir dalijimąsi tuo, kas, mūsų manymu, yra svarbu.

„JCI Lietuva“ prezidentas ir inovatyvių švietimo projektų įgyvendintojas Stefas Šafranauskas paakino, kad pokyčiai prasideda nuo kiekvieno mūsų. Pasak jo, daugumai pagreitį įgavusių ir išpopuliarėjusių  iniciatyvų impulsą davė aktyvių žmonių, siekusių pokyčių savo vietinėje bendruomenėje, sambūris.

Pokyčiai visuomenėje – būtini

Forumo diskusijoje „Rytojų kuriančios iniciatyvos: užkulisiai ir išmoktos pamokos“ dalyvavę KTU absolventai  vieningai sutarė – pokyčių reikia ir mes turime galią kurti kūrybiškesnę ir laimingesnę visuomenę.

Demokratinės mokyklos įkūrėjas Nerijus Buivydas, 2016 m. su šūkiu „Už laimingesnius vaikus mokyklose“ įveikęs 20 maratonų, ragino daugiau dėmesio skirti emocinei aplinkai mokyklose, o besiimantiems švietimo iniciatyvų patarė prasmę jungti su malonumu ir linkėjo kantrybės – didelėje ir inertiškoje švietimo sistemoje greiti pokyčiai sunkiai įmanomi.

Akademijos „Sourcery for Kids“ iniciatyvą pristatęs Viktoras Gurgždys, „Devbridge Group“ viceprezidentas ir padalinio Lietuvoje vadovas, tikino, kad verslas ir aktyvios bendruomenės turi galią iniciatyvas realizuoti gerokai greičiau nei valdžios institucijos. V. Gurgždys iššūkiu įvardijo tokių iniciatyvų metu sukuriamos vertės pagausinimo klausimą. Pasak jo, būtina kalbėti apie tokias iniciatyvas – viešumas padeda pritraukti kitus verslus, telkti bendruomenes  ir tokiu būdu plėsti vykdomo nemokamo vaikų kūrybinio technologijų ugdymo mastus.

„Suvokiau, kad nesame maži padaryti ką nors didelio“, – įžvalgomis dalijosi  „Indeform“ vadovas Algirdas Noreika, pristatydamas lietuviškos animacijos portalo „Animotukas“ gimimo istoriją. A. Noreika patarė vertinti tai, ką pasiekiame – dažnai pamirštame ar nemokame pasidžiaugti rezultatais ir sukuriama verte.

Tuo tarpu dzūkų šnektos populiarinimo projektą „Viecinis“ pristatęs Justinas Staugaitis akcentavo, kad tokios iniciatyvos prasideda nuo sąmoningo pilietiškumo. „Man skauda. Man rūpi mano kraštas ir mano Lietuva. Žinau, kad ir kitiems rūpi. Tuomet nelauki – imiesi ir darai,“, – taip aktyvaus įsitraukimo į bendruomenines iniciatyvas motyvus komentavo J. Staugaitis.

Pažiūrėkite, kaip sekasi kaimynui

Bendrystės ir įvairių iniciatyvų sėkmę lemiančio „ingrediento“ ieškoję KTU absolventai sutarė, kad vienas kertinių akmenų siekiant vykdomų iniciatyvų efektyvumo yra suvokimas, kad bendruomenė, miestas ar valstybė esame mes patys. „Mes – bendruomenė, valstybė – esame stiprūs tiek, kiek stiprūs mūsų silpniausieji“, – akcentavo Ligita Valalytė, Lietuvos darbo biržos direktorė, diskutuodama apie Kauno „Lions“ klubo veiklas ir pasiekimus.

INFOBALT švietimo ekspertės ir „Women Go Tech“ valdybos narės Monikos Simaškaitės teigimu, bendrystė prasideda nuo apsidairymo plačiau – pažiūrėjimo, „kaip sekasi kaimynui“. Afrikoje savanoriavęs ir Ganoje mokyklą statęs Paulius Kliučininkas pritarė siūlydamas pirmiausia sau atsakyti į klausimą „kiek svarbus man mano miestas?“ ir prisiimti atsakomybę.

Forumo svečias „Telesoftas“ vadovas Algirdas Stonys iniciatyvų sėkmės recepto „ingredientais“ įvardijo profesionalumą sprendžiant išsikeltas problemas, viešumą ir gerųjų pavyzdžių rodymą bei malonumo ir smagumo pajautą darant gerus darbus – būtent tai padeda telkti žmones bendrystei.

Forumo diskusijoje „Sėkminga bendrystė: noro (ne)pakanka?“ patirtimis ir įžvalgomis dalijęsi M.  Simaškaitė, P. Kliučininkas, L. Valalytė ir A. Stonys patarė viešinti gerus darbus, jų poveikį bendruomenėms, kalbėti apie sektinus pavyzdžius, nesustoti užklupus sunkumams ir skirti laiko bendravimui.

„Žodis „community“ siejasi su „communication“, „bendruomenė“ – su „bendravimas“. Būtent bendruomenėse išmokstama dalintis jausmais ir svajonėmis, ne tik pinigais ir patirtimi. Bendruomenė išmoko atvirumo. Ne vien žmonės keičia bendruomenes, bet ir bendruomenės žmones“, – teigė A. Stonys.

Kartais nereikia klausti „kas man iš to“

„Talentingesni darbuotojai ir noras padėti ekosistemai, kurioje esame“, – tokias dvi priežastis įvardijo „NFQ Technologies“ vadovas Paulius Insoda, paklaustas apie bendradarbiavimo su Universitetu priežastis. – „Norime į rinką atvesti daugiau geresnių profesionalų, kad jie galėtų daug didesnius darbus padaryti, daug didesnius tikslus pasiekti. Tai, laikui bėgant, atneš naudos ir Lietuvai, ir netiesiogiai mums“.

Bendradarbiavimas su verslu įgalina didinti pokyčių pagreitį ir gali padėti spręsti talentų emigracijos iššūkius – įžvalgomis dalijosi Neli Karapetjan-Baranauskienė, „Ferry booking“ komercijos direktorė, populiariausia KTU studentų karjeros mentorė. Jos teigimu, mentorystė ir aktyvus verslo įsitraukimas į talentų ugdymą Universitete galėtų padėti talentams apsispręsti pasilikti Lietuvoje.

Diskusijoje „Universiteto ir absolventų partnerystė: patirtys ir iššūkiai“ Antanas Šegžda, „Teltonika“ generalinis direktorius, dalijosi mokymosi iš studentų patirtimi. „Džiaugiamės ne tik tuo, kad galime pasidalinti praktinėmis žiniomis, bet ir tuo, kokią energiją ir kokių idėjų atneša studentai. Jie neįkalinti mūsų kasdieniuose darbuose, jie nėra gaisrininkai, kurie gesina „reikia projektą padaryti rytoj“. Iš studentų išmokome, kad kartais reikia atsipalaiduoti, išlaisvinti energiją kūrybai“, – apie bendradarbiavimo su Universiteto studentais įspūdžiais dalijosi A. Šegžda, daiktų interneto akademijos „IoT Teltonika academy“ iniciatorius.

A. Šegždos teigimu, Universitetas yra puiki terpė kurti, o jo partnerystė su verslu turėtų būti orientuota į kūrybą ir ilgalaikį tikslą, nesiorientuojant į trumpalaikius rodiklius. „Verslui ir Universitetui tikslinga atsitraukti, pažiūrėti į 10-ies metų perspektyvą, atlaisvinti protą nuo to, ką reikia padaryti šiandien, rytoj, šį semestrą ar kitais mokslo metais – daugiau dėmesio ir energijos skirti kūrybai“, – sakė „Teltonika“ generalinis direktorius.

„Kartais nereikia klausti „kas man iš to“ – tiesiog jauti ir tiki, kad darai gerai. Todėl ir darai. O rezultatus pamatysime vėliau“, – taip „NFQ Technologies“ vadovas P. Insoda apibūdino bendradarbiavimą su švietimo įstaigomims. O A. Šegžda paragino: „Prisidėk pats. Tada turėsi teisę sakyti, kad kažkas nevyksta taip, kaip turėtų“.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku