Pereiti prie turinio

KTU doktorantė apie patirtį Taivane ir Suomijoje: tvarumo srityje šios šalys pažengusios – lietuviai turi ko iš jų pasimokyti

Svarbiausios | 2023-06-16

Gyvenusi Taivane, o šiuo metu Suomijoje besistažuojanti kaunietė Zita Markevičiūtė atvira: nors Lietuva juda į priekį tvarumo srityje, dar tikrai turime kur pasistengti. Pasak jos, būtina ne tik vartotojų edukacija ir jų sąmoningumo didinimas, bet ir infrastruktūros bei paslaugų užtikrinimas – tai leistų sparčiau judėti tvarumo link.

Muzika prieš šiukšlių surinkimą ir pirmoji oro uoste įrengta dėvėtų daiktų parduotuvė

Z. Markevičiūtė Taivane ir Suomijoje lankėsi ne turistiniais tikslais – pagal „Erasmus+“ programą ten ji vyko studijuoti ir semtis patirties, nes šiuo metu studijuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos doktorantūroje. Ji pastebi, kad abi šios šalys, nors ir labai skirtingos, pažengusios tvarumo srityje, tad buvo ko pasimokyti.

„Jos skiriasi ne tik kultūra, klimatu, bet ir vartojimo įpročiais. Pavyzdžiui, Taivane mažai kas gamina namuose, todėl didelis restoranų ir gatvės maisto vartojimas yra akivaizdus. Visą dieną mieste pilna žmonių, nešančių rankose maistą vienkartinėse pakuotėse. Tačiau atliekų surinkimo sistema yra unikali: kiekvieną vakarą gatvėse iš pradžių pasigirsta lenkų kompozitorės Teklos Bądarzewskos-Baranowskos kūrinys „Maiden’s Prayer“, o paskui pasirodo melodingieji atliekų surinkimo sunkvežimiai“, – pasakoja Zita.

Zita Markevičiūtė KTU
Zita Markevičiūtė

Tai, kad tuoj bus renkamos atliekos nesunku suprasti ir pamačius gatvėse išsirikiavusius žmones bei daugybę atskiruose maišuose surūšiuotų atliekų (stiklo, popieriaus, kartono, metalo, plastiko, maisto, bendrųjų buitinių atliekų).

„Popieriaus pakuočių maišai savo dydžiu gerokai išsiskiria iš kitų, nes ten patenka visos mano minėtos vienkartinio maisto pakuotės. Sakydama visos, matyt, neperdedu, nes miesto viešosios erdvės ir gatvės tikrai švarios“, – tikina KTU doktorantė, studijavusi Nacionaliniame Taivano universitete.

To tarpu Suomijoje, nors grojančių sunkvežimių nėra, bet atliekos taip pat tvarkingai rūšiuojamos atskiruose konteineriuose. Maisto vartojimo kultūra yra kitokia, todėl vienkartinių maisto dėžučių kiekis, Z. Markevičūtės teigimu, tikrai nestebina, kaip Taivane.

Taivanas KTU
Taivanas

„Suomijoje apskritai žmonės yra labai ramaus, sąmoningo būdo, turi stiprų ryšį su gamta, todėl, mano nuomone, jie yra ženkliai saikingesni vartotojai. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – dėvėtų daiktų parduotuvės, kurios yra steigiamos ne dėl to, kad žmonės negali sau leisti įsigyti naujų daiktų, bet todėl, kad taip yra skatinamas pakartotinis panaudojimas. Helsinkyje neužilgo turėtų būti atidaryta ir pirmoji pasaulyje oro uoste veikianti dėvėtų daiktų parduotuvė“, – sako Zita.

Pamoka lietuviams: mažiau pirkti, ilgiau naudoti ir dalintis

Preliminariais „Eurostat“ duomenimis Lietuvos medžiagų žiediškumas 2021-aisiais tesiekė 4 proc. Kai ES šalių vidurkis yra 11.7 proc., o siekiamybė – šį rodiklį padvigubinti iki 2030-ųjų.

„Žinoma, ne vien lietuviams reikės pasistengti, bet mums kur kas labiau. Pastangos, be abejonės, turi būti kompleksinės. Pirmiausia reikalingas atitinkamas vartotojų švietimas, kur pagrindinis akcentas turėtų būti nukreiptas į vartojimo sąmoningumo didinimą: mažiau pirkti, ilgiau ar pakartotinai naudoti, jei įmanoma, daugiau dalintis, remontuoti bei raginimas dar atsakingiau rūšiuoti susidariusias atliekas.

Taivanas KTU
Taivanas

Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą infrastruktūrą ir paslaugas. Turiu omenyje remonto paslaugas, dalijimo platformas ir tokius bazinius dalykus, kaip atskirų atliekų surinkimo galimybės užtikrinimas“, – teigia Z. Markevičiūtė.

Įmonių, verslo elgsena ne ką mažiau svarbi. Čia esminis vaidmuo – produktų kūrime. Anot KTU doktorantės, tinkamas medžiagų parinkimas leidžia ne tik prailginti produkto vartojimo stadiją, bet ir lemia ar (kaip) atlieka tapęs produktas bus perdirbamas.

„Jau nekalbu apie tvarių, aplinkai draugiškesnių medžiagų parinkimo svarbą – tai akivaizdu. Trečioji dedamoji yra valstybės „pyragas“ ir „botagas“. Inovacijos reikalauja investicijų, todėl svarbi finansinė parama, kuri leistų įmonėms įgyvendinti tvarius sprendimus. O tuos, kuriems tvarumas vis tiek „nerūpės“, matyt, geriausiai „motyvuos“ atitinkamos finansinės prievolės ir baudos“, – teigia Z. Markevičiūtė.

KTU doktorantė Taivane
KTU doktorantė Taivane

Kuria inovatyvią savaime suyrančią popieriaus plaušo pakuotę

KTU doktorantės bakalauro ir magistro kryptis buvo visai kita – politologija ir tarptautinė politika. Tačiau dirbdama rinkodaros ir prekinių ženklų vystymo srityse, kuriose tvarumas ir žiedinė ekonomika ypač pastaraisiais metais pasidarė labai aktuali ir svarbi tema, Zita, siekdama kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, taip pat susidomėjo šia sritimi.

Doktorantūros studijų metu ji atlieka įvairius tyrimus, siekia sukurti žiedinės ekonomikos principais paremtą inovatyvią savaime suyrančią popieriaus plaušo pakuotę su biologiškai aktyviais, irimą skatinančiais priedais.

„Dabartinis periodas Suomijos LUT (angl. Lappeenranta-Lahti University of Technology) universitete yra sukauptų teorinių žinių praktinio įgyvendinimo etapas. Šio etapo tikslas – sukurti kompostuojamos pakuotės medžiagos prototipą ir pasidaryti pirminius medžiagos tyrimus. Esu suplanavusi pasidaryti keletą skirtingų medžiagos formulių bandinius. Pirmuosius jau turiu. Kai kas pavyksta puikiai, kai kas – kol kas visai prastai… Bet mano vizitas Suomijoje dar tik įpusėjo, todėl laiko ir minčių, ką daryti toliau ir geriau dar turiu“, – sako Z. Markevičiūtė.

Suomija
Suomija

Jos teigimu, galimybė keliauti, bendrauti ir dirbti su užsienio šalimis – vienas iš į priekį vedančių veiksnių. Todėl Zita itin vertina tai, kad doktorantūros studijų metu „Erasmus+“ programa suteikia puikias stažuočių galimybes užsienyje.

Savo profesinėje veikloje Zita pakankamai daug dirba su užsienio įmonėmis, kurios pasižymi aukštais verslo vystymo standartais, darbo etika, dideliu produktyvumu ir tuo pačiu kokybiška bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra – visus šiuos dalykus ji itin vertina ir stengiasi taikyti sau.

„Analogiškai yra ir su pastarųjų metų doktorantūros stažuočių patirtimi – vienareikšmiškai unikali galimybė pažinti šalį, jos kultūrą, žmones. Su visais trūkumais ir privalumais. Nors Taivanas ir Suomija yra labai skirtingos kultūros, bet bendras bruožas, žiūrint mano akimis, yra didelė pagarba žmogui, ramesnis, bet dėl to nė kiek ne mažiau produktyvus darbo tempas. Kultūrinę pagarbą ir darbo discipliną, matyt, ir išskirčiau kaip esminius geruosius pavyzdžius“, – tikina KTU Aplinkos inžinerijos instituto doktorantė Z. Markevičiūtė.