KTU jungiasi prie europinės iniciatyvos skatinti ateities mobilumo inovacijas

Svarbiausios | 2018-07-26

Kauno technologijos universitetas (KTU) pirmasis iš Lietuvos universitetų tapo asocijuotu konsorciumo MOBILUS nariu, kuris teikia paraišką Europos technologijų ir inovacijų institutui (EIT) kuruoti mobilumo inovacijų sritį Europoje.

Planuojama, kad šis bendradarbiavimas bus reikšmingas ne tik inovacijas kursiančiam KTU, bet ir Kauno miesto mobilumo optimizavimui.

Žinių ir inovacijų bendruomenės

Panašūs į EIT (angl. „European Institute for Innovation and Technology”) konsorciumai tarptautinėje erdvėje dar vadinami žinių ir inovacijų bendruomenėmis (angl. „Knowledge Innovative Communities” – KIC), kurios jungia verslą, tyrimų centrus ir universitetus. Jungtis į KIC programas EIT kviečia teikiant paraiškas įvairiose skelbiamose srityse.

„Tai svarbus žingsnis į priekį, plėtojant KTU ir EIT bendradarbiavimą. Abi institucijos turi artimus tikslus: kurti inovacijas per antreprenerių talentų rėmimą bei skatinti naujų idėjų generavimą iš pažangių žinių ir technologijų. KTU yra pirmasis Lietuvoje asocijuotas partneris, dalyvaujantis EIT KIC iniciatyvose miestų mobilumo srityje. Dalyvavimas konsorciume įgalins KTU tyrėjus bendradarbiauti su inovacijų kūrėjais visame Europos tinkle, taip pat „Horizon Europe“ programoje, pasiekti tikslinius EIT fondus. Būti asocijuotu partneriu – reiškia tapti stiprios tematinės Europos tinklo šeimos nariu. Kitas žingsnis bus pilnavertė narystė, kuri suteiks ir balso teisę”, – sako KTU l. e. p. mokslo ir inovacijų prorektorė prof. Asta Pundzienė.

KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) vadovas Mindaugas Bulota pritaria, kad tai ne tik parodo reikšmingą KTU kompetencijų pripažinimą išmaniųjų miestų srityje, bet ir atveria įspūdingas tarptautinio bendradarbiavimo galimybes mokslininkams, kurių tyrimai turi potencialo virsti inovatyviais produktais, naudojamais visame pasaulyje.

Galimybės patekti į didelių žaidėjų lauką

„KTU jau tapo EIT maisto inovacijų centro steigėju, taip pat sveikatos centro steigėju (kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu). Tai – EIT sklaidos padaliniai, virš kurių dirba juos jungiantis centras, o jį koordinuoja KIC. Į atitinkamo centro valdymo teisę ir pateikta ši paraiška, o KTU buvo vienas ją teikusių asocijuotų partnerių. Atsidūrėme aukščiausiame struktūros taške, kuri Europos mastu yra atsakinga už inovacijų ekosistemos kūrimą miestų mobilumo srityje. Prestižas, žinomumas, didžiausios įmonės, netgi miestai – apie 50 aukšto lygio partnerių – tai didelių žaidėjų laukas”, – teigia M. Bulota.

Šiame projekte miestų mobilumas susijęs su išmaniųjų miestų inovacijomis: duomenų valdymo, transporto optimizavimu, energiją taupančiomis technologijomis ir kt.

„Teikiant paraišką dirbo KTU nacionalinio inovacijų ir verslo centro bei Aplinkos inžinerijos instituto darbuotojai. Dėl EIT skatinamo tarpdalykiškumo didelė universiteto bendruomenės dalis turės naujų galimybių. Tai, kad KTU dalyvauja konsorciume kartu su pasaulinėmis kompanijomis ir universitetais, patvirtina – KTU turimos žinios verslumo vystyme ir tyrimų kryptyje yra svarbios ir gali svariai prisidėti prie inovacijų kūrimo. Konsorciumas įvertino mūsų įdirbį ir know–how“, – sako KTU NIVC vadovas.

Dalyvavimas konsorciume KTU leis paspartinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą kuriant inovacijas, taip pat įtraukiant socialinius partnerius.

Nauda šiuolaikiniam miestui

KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) direktorės prof. Žanetos Stasiškienės teigimu, kurti ir diegti inovacijas, siekiant įgyvendinti darnaus ir išmanaus miesto koncepciją, tampa itin svarbu šiuolaikiniame moksle bei versle.

„Šiuo tikslu KTU APINI subūrė tarpdalykinę mokslininkų komandą, kuri dirba tokiose srityse, kaip darni urbanistika, darnios ir integruotos miesto transporto infrastruktūros planavimas, išmanūs darnų judumą skatinantys sprendimai, aplinkai palankaus verslo plėtra bei miestiečių elgsenos pokyčiai“, – sako ji.

Instituto mokslininkai vykdo projektus, susijusius su žiedinės ekonomikos diegimu miesto kontekste, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimu, įskaitant šią energiją naudojančių transporto priemonių populiarinimu, transporto srautų ir jų tendencijų miestuose analize bei optimalių sprendimų paieška, transporto keliamo triukšmo problemų sprendimu ir pan. Itin svarbus aspektas yra gyventojų įpročiai. Jų pokyčių skatinimas, remiantis geriausiais ES ir pasaulio pavyzdžiais, yra viena iš aktualių KTU APINI veiklos sričių – miestų gyventojai motyvuojami rinktis viešąjį transportą, naudotis dalijimosi (angl. sharing) paslaugomis, atsigręžti į alternatyvias transporto priemones – dviračius, elektromobilius, multimodalinį keliavimo būdą, taip pat darnų prekių ir medžiagų judėjimą įveiklinančius žiedinės ekonomikos principus mieste.

Neatsiejama šio proceso dalis, žinoma, kompleksinis požiūris į urbanistinį planavimą: gatvių tinklo sistemingas išdėstymas ir valdymas, atsižvelgiant į transporto judėjimo srautus greta miesto socialinės infrastruktūros – mokyklų, darželių, aukštųjų mokyklų, kitų traukos centrų, gyvenamųjų vietovių, darbo vietų”, – sako KTU APINI direktorė.

Pasak profesorės, instituto mokslininkai dalyvauja kuriant Lietuvos ir atskirų šalies miestų bendruosius planus, doktorantai stažuojasi Bolonijos universitete (Italija), kur patirties ir žinių semiasi iš geriausių pasaulyje srities specialistų, taip pat kartu su Olandijos mokslininkais rengiamas projektas atgaivinti Lietuvos vandens kelius.

Tolimesniuose planuose – Kauno miesto, kaip pilotinio projekto, mobilumo optimizavimas – kur KTU bus pagrindinis inovacijų kūrėjas.

„Kaune prasminga ir palanku testuoti gerąsias darnaus miesto ir miesto mobilumo praktikas, taip pat ateityje turime planų panašius projektus diegti pajūrio zonoje bei Nemuno deltoje, nes siekiame miestuose įdiegti darnų judumą įgalinančias priemones, pasitelkiant technologines inovacijas, kas skatintų bendrą miesto gyvybingumą ir gyvenamosios aplinkos kokybės augimą”, – planais dalijasi prof. Ž. Stasiškienė.

 

 

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku