KTU mokslininkė apie organizacijų valdymą: yra 5 priežastys, kodėl žmonių išteklių valdyme verta taikyti žaidybinimą

Lina Girdauskienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) docentė

Žaidybinimas (angl. gamification) – viena moderniausių priemonių, galinčių padėti išspręsti daugumą šiuolaikinės organizacijos problemų ir tapti patrauklia esamiems ir būsimiems darbuotojams. Todėl tai sparčiai populiarėjantis įrankis, išsikovojantis vis tvirtesnes pozicijas ir žmonių išteklių valdyme. Kuo jis ypatingas ir naudingas organizacijos veikimui?

Žaidybinimas apjungia žaidimo elementus, dizainą, virtualią erdvę ir taisykles, skirtas darbuotojų motyvavimo, įsitraukimo ir lojalumo skatinimui. Tai būdas, kuomet žaidimo taisyklės perkeliamos į darbo aplinką ir procesus.

Kadangi žaidimų populiarumas pasaulyje žaidimų tik spartėja, žaidybinimas taip pat sulaukia vis daugiau dėmesio įmonių veiklose. Išskirčiau 5 priežastis, kodėl šioje srityje žaidimo taisyklės gali atnešti nemenką naudą organizacijos veikimui.

Objektyvesnės ir pigesnės darbuotojų atrankos

Žaidybinimo metu kandidatai turi galimybę virtualiai susipažinti su būsimos darbovietės aplinka, kultūra, rutina, kolegomis ir vadovu. Tokia galimybė ne tik sutaupo laiko, bet ir leidžia būsimiems darbuotojams geriau įsivertinti, ar pasirinkta organizacija jiems yra patraukli.

Šis įrankis naudingas ir atrankų specialistams, nes kandidatai žaidimo metu parodo, kaip jie elgtųsi, kokius sprendimus priimtų vienose ar kitose situacijose. Taikant žaidybinimą nėra vertinama interviu pateikta informacija, mat ją gana sunku greitai patikrinti.

Žinoma, sukurti gerą žaidimą nėra pigu. Visgi tai ne sprintas, o maratonas, todėl ilgalaikėje perspektyvoje žaidybinimas sutaupo atrankų specialistų laiką ir padeda sumažinti netinkamų samdymų skaičių.

Paverčia mokymosi procesą įdomesniu ir efektyvesniu

Kompetencijų ugdymas ir mokymasis žaidimo metu tampa patrauklus ir interaktyvus. Čia gali būti pasitelkiami įvairūs virtualios realybės (VR) įrankiai ir priemonės. Žaidybinimas leidžia mokytis darbuotojams darbo metu, neišvykstant iš savo darbo vietos. Tai ypač aktualu globalioms, tarptautinėms ir virtualioms organizacijoms, nes prisijungti, dalyvauti ir mokytis žaidime gali visi, nepriklausomai nuo geografinės lokacijos. Skaičiuojama, kad taikant žaidybinimą žinių lygis padidėja net 30 proc.

Skatina bendradarbiavimą ir komandinį darbą

Žaidybinimas skatina komandiškumą, bendrą sprendimų priėmimą ir nuolatinį bendradarbiavimą. Jeigu realioje aplinkoje bendradarbiavimo galima išvengti, tai žaidime darbuotojas gali laimėti ar įgyti taškų tik tuomet, kai užduotis atlieka kartu su kolegomis.

Didina produktyvumą ir suteikia grįžtamąjį ryšį

Nors vienas iš žaidybinimo tikslų yra bendradarbiavimo ir komandiškumo ugdymas, gali paskatinti ir konkurenciją tarp darbuotojų, siekiančių geresnių asmeninių rezultatų. Žaidimo metu darbuotojas iš karto gauna įvertimą už priimtus sprendimus, tad žino, kas buvo atlikta tinkamai, o kur buvo padarytos klaidos. Skaičiuojama, kad žaidybinimo dėka produktyvumas vidutiniškai padidėja 12 proc.

Didina motyvaciją ir skatina įsitraukti

Asmeninių ir komandos tikslų siekimas, rungtyniavimas, bet tuo pačiu ir bendradarbiavimas, pripažinimas ir smagios užduotys darbo procesus gali paversti įdomesniais ir sumažinti rutiną. Darbuotojai, dalyvaudami žaidime, tampa aktyvesniais ir daugiau įsitraukia į organizacijos veiklą, nes užduotys gali būti labai įvairios – nuo efektyvumo didinimo, klaidų mažinimo,  rūpinimosi organizacijos aplinka iki įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą ar sveikos gyvensenos skatinimo. Skaičiuojama, kad įdomus žaidimas įsitraukti į jį paskatina iki 80 proc. darbuotojų.

Žinoma, žaidybinimas tikrai ne panacėja ir nėra tinkamas visoms organizacijoms. Tačiau tai dar viena priemonė, leidžianti žmonių išteklių specialistams pasirūpinti darbuotojų gerove.