KTU mokslininkų atliekamas tyrimas: atsargus optimizmas ar uždelstas COVID-19 poveikis įmonių finansams ir ekonomikai? Ar galima sakyti – kol kas (ne)ramu?

Svarbiausios | 2020-10-07

Beprasidedant paskutiniajam šių metų ketvirčiui ir prognozuojant ar netgi kartais – spėliojant ekonominius/finansinius verslo rezultatus 2020 m., kurie bus vienaip ar kitaip įvardinami kaip „pandeminiai“, jau galima į kai kurią statistiką pažvelgti atidžiau. Su tam tikra atsarga būsimam pesimizmui, laukdami po mėnesio pasirodysiančių įmonių finansinių rezultatų jau už 2020 m. III ketvirtį, galima pateikti tam tikrus verslo atsparumo ekonominiam COVID-19 šokui skirtinguose sektoriuose rezultatus. Šie rezultatai iš dalies atskleidžia – kaip buvome pasiruošę, kaip gyvenome iki ir po lemtingo momento identifikuojamo 2020 m. kovo mėnesiu.

KTU Ekonomikos ir verslo fakultetų mokslininkų grupės, kuriai priklauso Rytis Krušinskas, Jonas Rapsikevičius, Raminta Benetytė, Rasa Norvaišienė, Jurgita Stankevičienė, Jurgita Bruneckienė, atlieka tyrimą, apimantį 2005 m. I ketv. – 2020 m. II ketv. ir analizuoja įmonių ketvirtinius finansinius duomenis, remdamiesi Lietuvos statistikos departamento duomenimis.

Kilo apdirbamoji gamyba, smuko apgyvendinimo sektorius

Tyrimo eigoje buvo palyginta – kokius tyrimo rodiklių rezultatus buvo galima modeliuoti/prognozuoti 2020 m. II ketvirčiui pagal statistinius metodus, vertinant rodiklių kaitą bei palyginti šiuos modeliuotus rezultatus su faktiniais 2020 II ketv. duomenimis. Tokio tyrimo rezultatai, atliekant tyrimą skirtinguose pramonės sektoriuose (pagal EVRK 2 klasifikatorių) parodė, kurie sektoriai sunkiau ar lengviau išgyveno karantino laikotarpį, bei kaip keitėsi įmonių finansų valdymo veikla.

Vertinant pelningumą prieš mokesčius, pagal visas ekonominės veiklos rūšis, 2020 m. II ketv. jis buvo 9,98%, ir beveik du kartus viršijo 2005 – 2020 m. I ketv. vidutinę reikšmę (5,23%). Šio rodiklio ryškiau ūgtelėjusias reikšmes galima stebėti ir apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose.

Tuo tarpu didžiausias nuosmukis matomas nuostolingoje 2020 II ketv. apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (skaitinis rodiklio mažėjimas 2,75 karto), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo (apie 2 kartus mažėjimas), nekilnojamojo turto operacijų (18 procentinių punktų), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (nedidelis, tačiau nuostolingumas) veiklose.

Tačiau pelningumo prieš mokesčius per ketvirtį duomenys patys savaime yra tik momentiniai, kurie vėliau kalendorinių metų eigoje gali būti atsverti teigiamų pokyčių. Visgi kiti rodikliai, tokie kaip įsiskolinimų, likvidumo, pinigų ir jų apyvartos situaciją atskleidžia kompleksiškiau.

Įsiskolinimo koeficientas nekito

Įmonių įsiskolinimų koeficientas, parodantis santykį tarp įmonių įsipareigojimų ir jų turto, 2020 m. II ketv. bendrai visose veiklos rūšyse beveik nekito, išlaikydamas 43 proc. bendrą visų sektorių skaitinę ribą. Analizuojant atskirus sektorius, rodiklio reikšmė netgi šiek tiek sumažėjo statybos sektoriuje (kuriame siekė 48 proc.), tačiau ūgtelėjo meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektoriuje (tačiau vėlgi iki tos pačios beveik 48 proc. ribos). Šio koeficiento augimas, atspindi didesnio verslo sektoriaus skolinimosi kryptį, kuri ryškina gręsiančias problemas, todėl svarbu sekti naujausią prieinamą informaciją bei analizuoti papildomo verslo skolinimosi tendencijas, siekiant sektoriams išsilaikyti.

Visos šalies įmonių einamasis likvidumas parodantis santykį tarp įmonių trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų taip pat kol kas nesignalizuoja apie aštrėjančias problemas, kadangi 2020 m. II ketv. reikšmė siekianti 1,65 yra labai artima daugiametei tendencijai, tačiau įvertinant rodiklio reikšmės prognozuojamumą ir faktinę vertę, beveik 10 procentinių punktų nuosmukis iki 1,2 reikšmės buvo stebimas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje, o beveik 15 procentinių punktų padidėjimas iki 1,7 reikšmės – sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje.

Kaupė grynųjų pinigų rezervą, apyvartinis kapitalas traukėsi

Panašios tendencijos stebimo ir su absoliutaus likvidumo rodiklio pokyčiais (pinigų ir trumpalaikių įsipareigojimų santykio). Bendras rodiklis šalies mastu siekė gan aukštą 0,39 ribą ir netgi 13 procentinių punktų viršijo daugiametės tendencijos prognozuojamą vertę, kas savaime parodė įmonių intencijas palaikyti tam tikrą grynųjų pinigų rezervą (o ir pats pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekis įmonėse, augo 6,4 procentinio punkto).

Šio rodiklio augimo pokyčių kontekste labiau išsiskyrė statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei kompiuterių ir asmeninių bei namų ūkio reikmenų taisymo, kitos asmenų aptarnavimo veiklos sektoriai , kuriuose šis rodiklis augo 26 – 30 procentinių punktų 2020 m. II ketv., lyginant su daugiamete tendencija.

Tuo tarpu didžiausias absoliutaus likvidumo nuosmukis nagrinėjamu laikotarpiu (35 procentiniais punktais), buvo apskaičiuotas kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuje. Visgi, stebint įmonių veiklos pokyčius ir į pandemiją jautriausiai reaguojančius rezultatus svarbu identifikuoti, kad įmonių grynasis apyvartinis kapitalas susitraukė.

Lyginant 2020 m. II ketv. su daugiametės tendencijos prognozuojam reikšme šis susitraukimas visame ūkyje sudarė 5 procentinius punktus. Kaip labiausiai paveikti neigiamų tendencijų buvo nekilnojamojo turto operacijų (sumažėjimas 15,6 procentinio punkto), bei administracinės ir aptarnavimo veiklos (sumažėjimas 23,6 procentinio punkto) sektoriai.

Vidutinis visų sektorių pirkėjų skolų apmokėjimo laikas ženkliai nesikeitė (40,3 dienos, palyginus su daugiametės tendencijos prognoze – 37,2 dienos). Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje šis pirkėjų skolų apmokėjimo laikas sparčiau augo jau nuo 2019 m. pabaigos (2019 IV ketv. – 4,7 d.) ir 2020 II ketv. siekė 21,7 d. bei 7 d. viršijo daugiametę prognozuojamą tendenciją.

Panaši tendencija yra stebima ir miškininkystės bei žuvininkystės sektoriuje. Skolų tiekėjams apmokėjimo laikas, visos šalies mastu keitėsi nežymiai (išlaikomas 39 – 41 dienos trukmės rodiklis), visgi ieškant išskirtinumų reikėtų paminėti, kad labiausiai šis laikas ilgėjo (beveik 20 dienų, nuo 40 iki 60 dienų) tame pačiame apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje. Tuo tarpu nekilnojamojo turto operacijų veikloje šis terminas sutrumpėjo (20 dienų, nuo 94 iki 54 dienų).

Lietuva – viena mažiausiai paveikta pandemijos

Tad, žvelgiant ekonominiu požiūriu, Lietuva yra viena mažiausiai ekonomiškai paveiktų COVID-19 krizės valstybių visoje Europos Sąjungoje. Eurozonos valstybių 2020 II ketv. BVP kritimo vidurkis palyginus su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu siekia 12,8 proc., visose  EU 27 valstybėse kritimo vidurkis siekia 12,3 proc., kai tuo tarpu Lietuvos kritimas yra 3,7 proc., mažesnį kritimą patyrė tik Airija.

Istoriniai Eurozonos ir Lietuvos BVP augimo duomenys indikuoja, kad Eurozona sureagavo į COVID-19 krizę, daug jautriau, nei finansinės recesijos metu, kai tuo tarpu Lietuvos ekonomika nepatyrė tokio šoko, koks buvo jaučiamas finansinės recesijos metu.

Pirminė „ex –post“ duomenų analizė sulyginant ketvirčius su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu parodo, kad Lietuva nepriartėjo prie 2008 m. krizės poveikio, savaime suprantama dar neturimas ir pilnas metų efektas. Tačiau epidemiologinei situacijai vėl prastėjant tikėtina, kad IV ketv. baigsime su prastesniais rodikliais (panašios tendencijos vyrauja ir darbo rinkoje).

Pandemija neprilygo finansinei krizei

Tačiau santykinai lyginant 2008 m. finansinę recesiją ir 2020 m. COVID-19 pandemijos sukeltą recesiją, galima paminėti, jog pastarosios poveikis yra kelis kartus silpnesnis.

Taip pat, paminėtina, kad tam tikri sektoriai tokie kaip telekomunikacijos, viešųjų paslaugų, bei finansinės draudiminės veiklos nežymiai auga COVID-19 krizės laikotarpiu. O istorinis trendas indikuoja daugumos sektorių veiklos atsistatymą, tik sektoriuose su didele socialinio kontakto priklausomybe matomas gilesnis kritimas.

Nepaisant sąlyginai palankios susiklosčiusios ekonominės padėties ir nepatyrūs tokio didelio ekonomikos nuosmukio Lietuvoje visgi yra tikėtina, kad Eurozonoje patirtas reikšmingesnis ekonominis nuosmukis galėtų turėti didesnės neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai sekančiais ketvirčiais.

Atsižvelgus į tai, jog pagrindiniai ekonominiai prekybos partneriai yra patyrę ženklesnius ekonominius nuostolius, tai gali lemti didesnį importo ir eksporto susitraukimą netolimoje ateityje, bei didesnį kritimą vidaus rinkoje.

KTU mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Ryčio Krušinsko, tyrimą vykdo įgyvendinant mokslo projektą ,,Lietuvos įmonių finansinio atsparumo ekonominiam COVID – 19 šokui ir skirtingų ekonominių veiklų nuostolių vertinimas“. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-COV-20-18.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku