„Mūsų komanda buvo atsakinga už sistemą, kolegos iš VGTU (prof. Juliaus Griškevičiaus komanda) kūrė biomechanikos modelį (raumenų bei jų judesių modelis), VU Santaros klinikos atliko testavimą“, – teigia R. Maskeliūnas.
Sistema – naudinga ne tik pacientui, bet ir specialistui
„Mūsų nauja metodika su elektromiografijos (EMG) elementais ypatingai svarbi tinkamam fizinio krūvio sudarymui reabilitacijos programos metu. Taikant naują technologiją, gali tiksliai matyti koks raumuo dirba ir kokiu pajėgumu vyksta jo darbas, kaip jis reaguoja į krūvį ir kaip greitai atsistato. Tokia informacija specialistui sudaro galimybes dirbti su pacientu ne aklai, o tiksliai žinant, kurie raumenys dirba gerai, kurie jau pervargo, o kurie – net nepavargo“, – pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) tyrėja Aušra Adomavičienė.
Tokia technologija, tyrėjų nuomone, yra ne tik didelė pagalba reabilitacijos specialistui, tačiau ne mažiau svarbi ir pacientui, kuris turėdamas tokias technologijas gali tęsti pratimus namuose, matyti progresą ir jaustis saugiai, neabejodamas, ar teisingai viską atlieka, ar nepakenks sau ir panašiai.
„Ši sistema svarbi pacientams, turintiems judamojo-atramos aparato pažeidimus, ar ligas, kuomet reikia atstatyti prarastą judėjimo, mobilumo funkciją kuri sutrinka tiesiogiai dėl sumažėjusios ar prarastos raumens funkcijos. Tai – pacientai, persirgę galvos smegenų infarktu, patyrę įvairias traumas, kaulų lūžius, minkštųjų audinių, ar nervų pažeidimus, sergantys sisteminėmis ligomis, tokiomis kaip išsėtinė sklerozė ar Parkinsono liga“, – teigia A. Adomavičienė.
Tyrėja pabrėžia, jog ši inovatyvi technologija gali būti taikoma ir sveikatinimo tikslais. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie dėl netaisyklingos laikysenos, ydingos padėties darbo metu ar nuolat pasikartojančių judesių, apkraunamo vieno kūno segmento, savo kūnuose turi raumenų disbalansą ir dažnai jaučia lėtinius skausmus (nugaros, peties ar riešo) ar nuovargį. Anot A. Adomavičienės, paprasta, patogi naudojimui ir nesudėtinga technologija priimtina bet kokio amžiaus asmeniui – ir vyresniam, ir vaikui.
Šios technologijos – mūsų ateitis
„Manau, jog po 20-ties metų reabilitacijoje dalyvaujantys pacientai ir specialistai net negalės įsivaizduoti, kad funkcinio įvertinimo, ištyrimo ir programos vykdymo metu buvo vadovaujamasi subjektyviais, specialisto rankomis atliekamais instrumentais, kuriuos šiuo metu naudojame kasdien“, – pasakoja A. Adomavičienė.
Kompiuterizuotos ir išmanios sistemos, pagrįstos dirbtinio intelekto strategijomis, anot tyrėjos, mokės ne tik detaliai identifikuoti paciento patiriamas problemas, bet įvertinus gebės analizuoti, sisteminti ir teikti grįžtamąjį ryšį – t.y., gyvai užsiėmimų metu teikti informaciją ir rekomendacijas, kaip individualiai pagal paciento situaciją reikia koreguoti reabilitacijos programą, didinant fizinės apkrovos toleravimą, aktyvinant atsistatymo mechanizmus ir gijimo procesą.
Jai antrina ir KTU tyrėjas R. Maskeliūnas: „Ateities tyrimuose dar turėtų būti nagrinėjamas individualizuotų gydymo planų kūrimas ir algoritmo pritaikymas reaguoti į didesnę galimų veiksmų įvairovę, atsižvelgiant į individualius paciento poreikius.“
Nors tyrime buvo įvertintas sistemos tikslumas matuojant rankų judesių modelius, anot mokslininko, ilgalaikį poveikį pacientų, patyrusių insultą, funkciniam atsigavimui reikia tirti toliau, įskaitant šio metodo integravimą su kitomis terapijomis, pavyzdžiui, ergoterapija ir fizine terapija.
Plačiau skaitykite publikacijoje: https://www.mdpi.com/2076-3417/13/9/5744
