Tvarumas tapo neišvengiama būtinybe įvairiose srityse – nuo verslo ir politikos iki švietimo bei mokslinių tyrimų. Ne išimtis ir Kauno technologijos universitetas (KTU), kuris vis labiau siekia atliepti tvarumo tematiką, integruodamas šią koncepciją į savo veiklas ir strategijas.
Universiteto bendruomenė supranta, kad tvarumo principai neturėtų apsiriboti tik teoriniais svarstymais, bet turi tapti realia praktika, kuri galėtų būti pritaikoma kasdienėje veikloje. Todėl tiek dėstytojai, tiek studentai yra skatinami tvariai mąstyti ne tik vykdydami mokslinius tyrimus, bet ir priimdami svarbius sprendimus bei pasirinkimus.
KTU reguliariai investuoja į aplinkai palankias technologijas, energijos taupymą ir atliekų mažinimą, tuo pačiu skatina studentus kurti inovatyvius sprendimus, prisidedančius prie aplinkos kokybės gerinimo. Taipogi universitetas yra įsitraukęs į ne vieną tarptautinį tvarumo projektą, bendradarbiauja su verslo atstovais ir stengiasi būti sektinu pavyzdžiu kitiems.
Didesnis dėmesys tvarumui
KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. Žaneta Stasiškienė pastebi, kad tvarumo neįmanoma apibūdinti vienu žodžiu, nes tai yra itin plati tema. Stebint naujausias tendencijas pasaulio mokslininkai, politikai ir nuomonės formuotojai prognozuoja, kad 2024 metais išskirtinio dėmesio sulauks apie dešimt sričių, kuriose bus aptariamos tvarumo naujovės ir inovacijos.
„Viena pagrindinių diskusijų krypčių – tvarumo atskaitomybės era. Nors apie tvarumą kalbama daug, daugelis vis dar nežino, kaip tiksliai jį įvertinti ir išmatuoti. Šiuo metu egzistuoja šimtai skirtingų tvarumo vertinimo sistemų, todėl vis dažniau kyla klausimas apie tvarumo teisinį reglamentavimą ir tai, kaip valstybės bei regionai nusistato atskaitos taškus, siekiant objektyviai įvertinti pasiektą pažangą“, – sako Ž. Stasiškienė.