KTU studentams – Produkto vystymo projektas

Nuo vasario mėnesio Kauno technologijos universitete (KTU) startavo tarpdisciplininis Produkto vystymo modulis, kurį rinktis gali studentai iš daugiau kaip 30 skirtingų pirmosios pakopos studijų programų. Šio modulio tikslas – sujungti tyrėjus, dėstytojus, socialinius partnerius ir studentų komandas bendram darbui – kurti produktą ar paslaugą nuo idėjos iki prototipo.

Apjungus skirtingų programų studentus bus formuojamos tarpkryptinės, tarpdisciplininės komandos, kurioms iššūkį pateiks socialiniai partneriai – viešojo sektoriaus institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, įmonių bei asociacijų atstovai. Iššūkio sprendimo studentai ieškos laikydamiesi kelių produkto vystymo etapų plano su galimybe į bet kurį jų sugrįžti ir taip patobulinti galutinę produkto ar paslaugos versiją.

Prie šio modulio įmonių ar verslo atstovai prisidės mentoriavimu, konsultavimu, taip pat bus samdomi  įvairių sričių dėstytojai.

„Šis modulis išsiskiria tam tikra specifika, logika, mokymosi seka. Produkto kūrimas turi kelis etapus tokius, kaip produkto koncepcijos vystymas, rinkos analizės ir segmentavimo, konkurentų bei tiekėjų vertinimas, finansinės ir verslo naudos vertinimas, produkto vystymas, prototipo parengimas, testavimas, validavimas, galutinio produkto pristatymas. PVP modulis yra realaus produkto ar paslaugos kūrimo projektas, kuriame studentai tarpkryptėse komandose kuria produktus nuo koncepcijos iki jų įgyvendinimo. Skirtingų krypčių studentai gautą užduotį analizuoja iš skirtingos perspektyvos, socialinių mokslų studentai sprendžia socialinius, etinius užduoties klausimus, inžinerijos studentai rengia techninį sprendimą, dar kiti studentai sprendžia aplinkosaugos ar produkto dizaino klausimus. Taip studentai kuria produktą imituodami realų procesą, vykstantį gamyboje“, – teigė KTU Studijų departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė.

Modulio rengėjų tikslas – išmokyti studentus kurti realų produktą, dalyvaujant visame procese nuo pradžių iki galo: suformuluojant idėją, atliekant jų analizę, vystant produktą, rengiant ir testuojant prototipą. Tokiu būdu studentai gali susieti ir sustiprinti savo teorines, praktines ir tarpdisciplinines žinias bei sukuria terpę inovacijų atsiradimui.

„Studijų metu yra ugdomos XXI amžiaus kompetencijos: kompleksinių problemų sprendimas, analitinis mąstymas, iniciatyvumas, komunikabilumas, kūrybiškumas, novatoriškumas, t.y. visos kompetencijos, kurios yra būtinos sėkmingai absolventų integracijai darbo rinkoje“, – teigė K. Ukvalbergienė.

Panašius modulius mainų programos „Erasmus+“ metu Tventės universitete, Nyderlanduose, išsibandė studentės Greta Šaltenytė ir Viktorija Balčiūnaitė. Jos vieningai teigia, kad toks mokymosi modelis itin reikalingas šių dienų studentams, nes suteikia galimybę išbandyti save įvairiuose amplua, įgyti tarpdisciplininių žinių, pasiruošti svarbiems karjeros žingsniams, išreikšti save bei sėkmingai realizuoti turimus gebėjimus.

Neišgąsdino „Philips“ mestas iššūkis

Stažuotės metu G. Šaltenytė lankė Produktų vartojimo (ang. Consumer Products) modulį, išsiskyrusį tarpdiscipliniškumu. Projekto grupės buvo sudarytos atsitiktine tvarka, suburiant skirtingų studijų krypčių studentus: pramoninio dizaino, marketingo, mechanikos inžinerijos, kurioms buvo priskirti patariantys, konsultuojantys mentoriai. O siekiant sklandaus komandinio darbo ir sėkmingo projekto įgyvendinimo, grupės nariai tarpusavyje dalinosi žiniomis, patirtimis, mokėsi pagrindų, reikalingų projekto įgyvendinimui – nuo idėjos iki produkto.

„Iššūkį pateikė Nyderlandų technologijų gigantas „Philips“, o idėjos įgyvendinimą patikėjo mums. Tai buvo kompleksinė užduotis, reikalaujanti tiek komandinio, tiek individualaus darbo indėlio. Kad darbas vyktų efektyviau ir greičiau, nusprendėme grupėje pasiskirstyti atsakomybėmis, rolėmis pagal kiekvieno nario stipriąsias puses. Tad susitikimai buvo produktyvūs, jų metu aptardavome kilusias idėjas, atliktus darbus, pasidalindavome naujomis užduotimis. Kiekviena grupė galėjo veikti pagal savo sudarytą produkto vystymo eigos planą, ruošiant dizainą, mechanizmą, patentą bei marketingo strategiją“, – pasakojo penkis mėnesius „Erasmus“ stažuotėje praleidusi G. Šaltenytė.

Pasak Šaltenytės, projekto pabaigoje geriausiai pasirodžiusi komanda gavo kvietimą vystyti tolimesnį projekto įgyvendinimą įmonėje, kuris dar labiau motyvavo studentus: „Universitete įgyjame daug teorinių žinių, bet ne visada jas įtvirtiname ar pritaikome. Tokio tipo moduliai yra unikali galimybė įgytas žinias paversti praktika. O dirbant tarpdisciplininėje komandoje tarsi naujai atsiveria akys, nes supranti, kiek daug gali padaryti darni, motyvuota ir tikslinga komanda“.

Vienu metu – du skirtingi moduliai

V. Balčiūnaitė Tventė universitete vienu metu prisidėjo prie dviejų projektų Privatumo paradoksas (ang. Privacy Paradox) ir Inovacijų komunikacija (ang. Facilitating Technological Change) kūrimo, kurie, anot jos, yra puikus atspindys tarpdisciplininio Produkto vystymo modulio.

Pirmojo modulio metu ji mokėsi, kaip veikia didelės apimties duomenų analizė (ang. Big Data) bei duomenų saugumo spragas. Modulio metu jų grupei talkino aibė skirtingų sričių profesionalų, kurie dalinosi žiniomis apie privatumą bei jo svarbą iš skirtingų perspektyvų. Inovacijų komunikacijos modulio metu drauge su kitais studentais Viktorija nagrinėjo daugybę mokslinių straipsnių bei teorijų, kurios akcentavo naujų technologijų pristatymo visuomenei subtilybes. Taip ji įgavo žinių apie Olandijoje vykdomas iniciatyvas ir draugiškų gamtai technologijų komunikaciją.

Abu moduliai buvo grįsti teorijomis ir mokslinėmis analizėmis, bet turėjo labai aiškų praktinį tikslą – sukurti produktą. Tad jos grupei reikėjo sukurti dokumentinį filmą ir populiariojo mokslo žurnalą.

„Kurdami žurnalą nagrinėjome autonominių automobilių technologiją, vėliau susijungėme su grupėmis, dirbusiomis su ateities mobilumo technologijomis, tad gavomės 25 studentų „redakcija“, kūrusia žurnalą, kurį dabar galima pamatyti ir pavartyti gyvai. Panašus procesas vyko ir antrajame modulyje tik galutinį produktą – dokumentinį filmą kūrėme šešių studentų grupėje. Projektai atrodė tikrai įspūdingai, nors pandemija ir pritaikytas nuotolinis mokymasis kažkiek ir apsunkino projektų vystymą“, – įspūdžiais dalijosi V. Balčiūnaitė.

Viktorija pasakojo, kad vykdoma veikla buvo labai įdomi ir motyvuojanti, nes išmoko daug naujų dalykų: „Nors modulius pradėdavome su teoriniu problemos nagrinėjimu, vėliau visas tas žinias pritaikydavome kurdami produktą. Profesionalai mus mokė maketuoti, redaguoti, grafiškai apipavidalinti bei realizuoti žurnalą. Tai nebuvo vien tik maketavimo, redagavimo įgūdžių įrodymas, bet greičiau vizualiai patrauklaus, mokslinėmis žiniomis grįstų tyrimų apibendrinimas. Drauge nagrinėjome socialinio tinklo „Snapchat“ privatumo paradoksą bei turėjome galimybę kurti dokumentinį filmą“.

Studentės vieningai sutaria, kad tokio tipo moduliai – kiekvieno technologijų universiteto prioritetas bei pasididžiavimas.

Produkto vystymo modulis verslo atstovų pripažįstamas, kaip geroji praktika Universitetuose, nes studentai susiduria su realiu produkto kūrimu, išsibando visą procesą. Todėl kuriant modulį stengtasi sudaryti kuo realesnes sąlygas, įtraukiant verslą ir taip padidinant tikimybę vystytis startuoliams.

Produkto vystymo modulio kūrimas ir įdiegimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis, įgyvendinant projektą „Studijų programų optimizavimas ir fizinių bei technologinių mokslų dėstytojų pedagoginių kompetencijų stiprinimas“ (Projekto Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-01-0004).