KTU tyrėja A. Tarutė: doktorantūra – ne tik ketverių metų studijos

Astos Tarutės stažuotė Italijoje, Romos Sapienzos universiteto Komunikacijos ir socialinių tyrimų studijų departamente truko 2 savaites, tačiau, anot studentės, per tokį trumpą laiką ji įgijo daugiau patirties nei galėjo tikėtis. Prieš metus Prancūzijoje vykusioje konferencijoje Astai pavyko užmegzti kontaktą su dr. Valentina Pitardi, kuri atlieka tyrimus panašioje srityje, kaip ir pati Asta. Tad po beveik metų bendravimo V. Pitardi pakvietė KTU EVF studentę į dviejų savaičių trukmės stažuotę didžiausiame Italijos universitete.  

„Konferencijos Paryžiuje metu V. Pitardi skaitė pranešimą apie vartotojų įtraukimą į prekės ženklą socialinių tinklų kontekste, o tai labai artima mano pačios atliekamiems tyrimams sritis. Rašau disertaciją tema „Vartotojų įtraukimas į vertės kūrimą informacinių ir ryšių technologijų kontekste“. Tad su mokslų daktare nuolatos bendravome elektroniniu paštu, to rezultatas – mano stažuotė. Ši tyrimų sritis gana nauja, vyrauja konceptualios studijos, o atliktų tyrimų metodologija moksliniuose straipsniuose išsamiai neaprašoma. Mano pagrindinis stažuotės tikslas buvo susipažinti su kitų užsienio universitetų panašios tyrimų srities mokslininkų patirtimi“, – pasakoja A. Tarutė.

Nepaisant to,  kad stažuotė buvo trumpa, anot doktorantės, jos metu įgytos žinios ir patirtis gerokai viršijo lūkesčius.

„Į stažuotę vykdamas doktorantas niekada nėra tikras ar noriai priimančioji organizacija su juo dalinsis turima informacija, juolab kai vizito trukmė vos 2 savaitės. Tačiau džiaugiuosi, kad Sapienzos universiteto tyrėjai su manimi atvirai dalinosi savo patirtimi. Negana to, didžioji dalis jų informacijos yra italų kalba, tad tiesiogiai bendraudama su jais turėjau išskirtinę galimybę viską išgirsti iš pirmų lūpų. Su manimi dirbę prof. Andrea Rea ir dr. V. Pitardi palaiko ryšius su žinomiausiais šios srities tyrėjais“, – stažuotės rezultatais džiaugėsi Asta.

Studentės stažuotė naudinga ne tik jai

Visą doktorantūros studijų laikotarpį studentą lydi darbo vadovas. Asta sako, kad jos disertaciją prižiūrintis prof. Rimantas Gatautis – puikus patarėjas, padedantis nenukrypti nuo pagrindinio kelio.

„Iš jo niekada neišgirsi nurodymų, kad reikia daryti vienaip ar kitaip. Priešingai, ragina pačiai ieškoti, kai reikia, parodo sprendimų alternatyvas, tačiau priimti sprendimus skatina savarankiškai“, – įspūdžiais dalijasi Asta.

Vykti ar ne į mokslines stažuotes – taip pat paties doktoranto sprendimas. Kaip ir finansavimo tam paieškos. Tad, anot Astos, jei ne tarpkryptinis EVF mokslo klasteris, atliekantis tvaraus vartojimo elgsenos tyrimus, vargu ar jai būtų pavykę išvykti į Italiją. Mat dalį stažuotei reikalingo finansavimo pavyko gauti iš Lietuvos mokslo tarybos (LMT), o lėktuvo bilietų pirmyn ir atgal išlaidas padengė klasteris.  

Pasak jo vadovės, prof. Jūratės Banytės, investicija į A. Tarutės stažuotę pasiteisino, mat užmegztas glaudus kontaktas su mokslininkais, dirbančiais toje pačioje kaip ir klasterio nariai tyrimų srityje.  

„Klasterio veikla yra labai naudinga jauniesiems tyrėjams. Darbas komandoje su kitų krypčių mokslininkais sukuria jungtinių tyrimų galimybes, atveria duris disertacijos tarpkryptiškumui. Astos stažuotės metu klasteris taip pat gavo naudos, mat doktorantė užmezgė kontaktą su didžiausio Italijos universiteto tyrėjais, labai susidomėjusiais jungtiniais tyrimais ateityje“, – sakė prof. J. Banytė.

„Astos stažuotė Sapienzos universitete buvo itin praturtinanti patirtis mums abiem. Turėjome galimybę palyginti savo požiūrį atliekant vartotojų įtraukimo tyrimus bei aptarti galimus bendrus projektus ateityje. Vos per dvi savaites supratau, kad Asta yra entuziastinga, aktyvi ir atsakinga tyrėja, visuomet pasižyminti smalsumu ir intelektualiniu gyvybingumu. Tikiuosi, kad tai tik tolimesnio rezultatyvaus bendradarbiavimo pradžia, tad nekantrauju vėl kartu dirbti“, – apie A. Tarutės stažuotę rašė Sapienzos universiteto mokslų daktarė V. Pitardi. 

Doktorantūra – tai gyvenimo būdo pasirinkimas

Asta Tarutė nesutinka, kad aktyvi ir iš pirmo žvilgsnio labai intensyvi papildoma mokslinė veikla yra tik sunki ir varginanti doktorantūros studento kasdienybė. Priešingai, jaunoji tyrėja įsitikinusi, kad tai padeda tobulėti ir plėsti akiratį.

„Dalis doktorantų atsiriboja nuo papildomos mokslinės veiklos ir dirba tik su savo disertacija, tačiau, mano nuomone, taip iš karto apribojamas akiratis, neišnaudojamos kitos galimybės tobulėti, įgyti papildomų žinių, padedančių geriau atlikti disertacijai reikalingus tyrimus. Natūralu, kad derinti kelias veiklas, susidėlioti prioritetus yra labai sunku. Tačiau mano veikla klasteryje, moksliniai projektai, kiti papildomi užsiėmimai yra planuojami ir dažniausiai neturi būti visi atliekami vienu metu. Remdamasi savo patirtimi tikrai galiu pasakyti, kad jei neužsiimčiau jokia papildoma moksline veikla, mano disertacija būtų kur kas silpnesnė, o aš pati netobulėčiau kaip mokslininkė“, – įsitikinusi studentė.

Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad renkantis papildomą veiklą doktorantai privalo būti itin išrankūs.

„Doktorantai gauna labai daug ir pačių įvairiausių pasiūlymų. Tačiau mano patarimas – nebijoti būti išrankiam ir atsirinkti tik tai, kas pačiam yra tikrai įdomu ir naudinga. Doktorantūra – tai ne įsipareigojimas tik ketveriems metams, kaip galbūt daug kas įsivaizduoja. Tai tolimesnės savo ateities pasirinkimas. Tad jeigu studentas nemato savęs mokslinėje veikloje po disertacijos, kyla klausimas – ar jam iš vis to reikia?“, – sako A. Tarutė.