KTU tyrėjos: gestų kalbos vertėjo darbas yra ir didelis iššūkis, ir kilni misija

Jų darbas dažnai lieka nepastebimas, nors be jų daugelis kasdienių situacijų – vizitas pas gydytoją, skambutis pagalbos numeriu ar dalyvavimas renginyje – klausos negalią turintiems žmonėms taptų sunkiai įveikiama kliūtimi. Jie – tai gestų kalbos vertėjai, kurių patirtis analizavusios KTU tyrėjos atskleidžia šios profesijos sudėtingumą, atsakomybę ir svarbą užtikrinant klausos negalią turinčių žmonių įtrauktį.

Profesiją renkasi dėl įvairių priežasčių

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjos prof. Ramunė Kasperė, doc. Vilma Linkevičiūtė ir lekt. Jurgita Motiejūnienė atlieka Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą tyrimą „Mašininio vertimo ir gestų kalbos recepcijos tyrimas pasitelkiant žvilgsnio sekimą“, kurio vienas pagrindinių tikslų yra didinti klausos negalią turinčių asmenų įtrauktį.

Tyrimo vykdymui buvo svarbu surinkti informaciją apie gestų kalbos vertėjo profesiją, vertimo procesą ir jame naudojamus įrankius bei užsakovus, tad tyrėjos kreipėsi į lietuvių gestų kalbos vertėjus su prašymu atsakyti į paruoštą klausimyną. Respondentų atsakymai į klausimus apie gestų kalbos vertėjo profesiją atskleidė labai įvairias šios profesijos pasirinkimo priežastis.

Kai kurie gestų kalbos vertėjai gimė kurčiųjų šeimose, tad moka gestų kalbą ir versdavo tėvams nuo pat vaikystės, kiti sužinojo apie šią profesiją iš pažįstamų, kurie anksčiau buvo pasirinkę gestų kalbos vertėjų studijas arba jau dirbo vertėjais, tačiau didžiąją dalį respondentų pasirinkimo lėmė juos vienijanti empatija, komunikabilumas ir noras padėti žmonėms.

Deja, daugelis apklausoje dalyvavusių respondentų teigia, kad lietuvių kalbos gestų vertėjų trūksta, tad kai kurie jų renkasi dirbti po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis arba dirba dviejuose darbuose, ne tik Lietuvių gestų kalbos vertimo centre, bet ir kurčiųjų mokyklose arba vykdo individualią veiklą.

Griežti reikalavimai ir dinamiška darbo aplinka

Lietuvių gestų kalbos vertėjai yra unikalūs, nes yra ruošiami ir gali vertėjauti visose srityse, o ne vienoje ar keliose, be to, jie nuolat kelia kvalifikaciją ir tobulina vertimo technikas.

Pasakodami apie patį vertimo procesą, respondentai teigia, kad pirmiausia skyriaus užsakymų koordinatorius gauna vertimo užsakymą ir paskiria vertėją (-us) pagal jo pobūdį ir trukmę. Jei renginys ilgesnis, skiriama vertėjų komanda.

Jei klientas  yra užsienietis, kartu skiriamas ir vertėjas konsultantas – kurčias vertėjas, kuriam gestų kalba yra jo gimtoji kalba. Šis vertėjas į pagalbą pasitelkiamas tais atvejais, kai girdintis vertėjas neturi kompetencijos kokybiškai atlikti vertimą dėl kliento specifinių poreikių. Kitais atvejais į vertimus siunčiamas vienas gestų kalbos vertėjas.

Apklausoje dalyvavo ir respondentas, dirbantis bendrajame pagalbos centre. Jo pamaina trunka 12 valandų su įtampos kupinomis pertraukomis, nes pamainoje vienu metu dirba tik vienas vertėjas, kuris turi atsakyti į bet kuriuo metu sulauktus skambučius.

Gestų kalbos vertėjų darbe pasitaiko įvairių profesinių iššūkių – nuo specifinės srities terminijos ar gestų stokos iki poreikio greitai prisitaikyti prie skirtingų situacijų. Siekdami kuo tiksliau perteikti informaciją, prieš priimdami užsakymą vertėjai stengiasi išsiaiškinti vertimo temą, situaciją ir trukmę, o, esant galimybei, iš anksto susipažinti su būsima medžiaga.

Darbe pasitelkia ir dirbtinį intelektą

Atsakydami į klausimą apie savo darbe naudojamus vertimo įrankius, lietuvių gestų kalbos vertėjai pirmenybę teikia lietuvių gestų ir tarptautinių gestų kalbos žodynams. Jie taip pat naudoja specializuotus žodynus, mokslinių, teisinių ar medicininių terminų bei lietuvių kalbos gestų duomenų bazes ir vaizdinę medžiagą, padedančią suprasti sudėtingas sąvokas.

Vertėjų nuomonės išsiskiria kalbant apie dirbtinio intelekto (DI) pritaikymą vertimo procese. Kai kurie gestų kalbos vertėjai DI naudoja labai retai, o kai kurie teigia, jog „labai draugauja“ su šiuolaikinėmis technologijomis ir DI.

Lietuvių gestų kalbos vertėjai teigia, jog mūsų šalies girdintieji vis geriau suvokia klausos negalią turinčių asmenų kultūrą bei bendravimo subtilybes, tačiau vis dar susiduria su situacijomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigose, kai jų darbuotojai ignoruoja klausos negalią turintį asmenį, elgiasi tarsi jo ten nebūtų ir kreipiasi ne tiesiogiai į jį, o į vertėją. Tokiais atvejais gestų kalbos vertėjai turi ne tik atlikti savo tiesiogines pareigas, bet ir mandagiai nukreipti darbuotojo dėmesį į kurčiąjį asmenį bei priminti savo, kaip komunikacijos tarpininko, vaidmenį.