Žygis gali atrodyti, kaip didelio pasiruošimo reikalaujantis įvykis, kuriam būtinai reikia specialios įrangos, avalynės ar tiksliai pažymėto kelio žemėlapyje, todėl kai kurie žmonės suabejoja ar yra tinkamai tam pasiruošę.
Kad suprastume žygiavimo subtilybes, pakalbinome ilgametį KTU žygeivių klubo „Ąžuolas“ narį Girvydą Kulakauską, kuris pasidalino ne tik patarimais apie žygiavimą, bet ir supažindino su klubo tradicijomis bei veiklomis.
Pasak G. Kulakausko, klubo jis neatrado, o su juo užaugo.
„Mano tėtis dar studijuodamas sovietmečiu KTU prisijungė prie „Ąžuolų“, kuriuose labai aktyviai įsitraukė, dalyvavo įvairiose veiklose. Na, o, kai susilaukė vaikų (t. y. mūsų) pradėjo ir mus pasiimti į įvairiausius žygius, šventes ir kitas „Ąžuolo“ organizuojamas veiklas. Taigi, galiu sakyti, jog užaugau su ąžuolais ir esu antros kartos ąžuolietis.
Paklausus, kokius didžiausius mitus apie žygiavimą yra girdėjęs, Girvydas pasidalino, kad nėra teisinga manyti, kad eiti į žygius geriausia, kai šilta arba, kad reikia papildomų žinių ir specialios įrangos. Viskas yra žymiai paprasčiau nei atrodo, tereikia su savimi turėti šiuos daiktus ir jūs jau būsite pasiruošę:
- gera ir patogi avalynė – su stabilia pėdos atrama bei sukibimu, užtikrinančiu saugų žingsnį įvairiose terpėse, tuo pat metu suteikianti komfortą;
- papildomas kiekis vandens ir maisto – reikia prisiminti, kad ne visur yra vandens telkinių;
- peilis;
- šviestuvas – patogus naudoti: užsideda su gumine juosta ant galvos, yra mažas, lengvas ir neužima rankų;
- palapinė/hamakas ir miegmaišis.
G. Kulakauskas priduria, kad į papildomų daiktų sąrašą visada galima įsitraukti ir degtukų, atsarginių drabužių ir higienos priemonių, tačiau aukščiau įvardinti daiktai yra svarbiausi.
