Legendinio matematiko Jono Matulionio gyvenimas: graudžiai sunki pradžia ir užtarnauta garbė

Svarbiausios | 2018-12-07

Praėjo 112 metų nuo tada, kai gimė Lietuvos matematikas ir pedagogas prof. Jonas Matulionis. Daug metų dabartiniame Kauno technologijos universitete (KTU) dirbęs J. Matulionis 1950 metais parašė ir išleido 80 spaudos lankų apimties dvitomį „Aukštosios matematikos“ vadovėlį. Ši knyga du dešimtmečius buvo vienintelis aukštosios matematikos vadovėlis lietuvių kalba, skirtas aukštųjų technikos mokyklų studentams. Iki mokslo pasiekimų J. Matulionio gyvenimas nebuvo lengvas, tačiau, nepaisant sunkumų, svajonė įgyti išsilavinimą ir tapti pedagogu buvo svarbesnė už viską.

Gyvenimo išbandymai užklupo anksti

Prof. J. Matulionis gimė 1906 metais Maskvoje, tačiau būdamas 3-4 metų kartu su tėvais grįžo į Lietuvą. Pirmas raides pažino tuomet buvusioje Utenos pradžios mokykloje.

„Turėjau didelį palinkimą „prie rašto“. Motina, tai įvertindama, ryžosi iš paskutiniųjų leisti toliau į mokslus“, – išliko autentiškas prof. J. Matulionio vaikystės aidas.

Vienas didžiausių sunkumų profesorių užklupo kiek vėliau. Apie gyvenimo tarpsnį Antakalniuose liko jo prisiminimai apie suvokimą, kas yra šventa, aukai prilygstančią motinos meilę ir ką reiškia jos netekti.

„Visas sunkumas užgriuvo, kai mirė motina, palikdama mane 13-os metų. Po motinos mirties patekau giminių „prieglobstin“ piemenauti ir ūkio darbams dirbti“, – liudija paties J. Matulionio prisiminimai.

„Už tai išsiprašiau, kad žiemą leistų į mokyklą. Gyvenimas buvo nepaprastai sunkus. Iš ryto nedavalgęs eidavau iš kaimo į mokyklą už 5 kilometrų. Grįžęs turėdavau dirbti įvairius ūkio darbus. Pamokas ruošdavau pertraukų metu, nes neturėjau vadovėlių“.

Kruvinomis kojomis į Panevėžį

Nepaisydamas sunkumų J. Matulionis visada puoselėjo svajonę siekti mokslo. „Saulės“ progimnazijos Mokytojų tarybos protokoluose jo pavardė paminėta ne kartą – keliamas į aukštesniąją klasę, reiškiamas pagyrimas. „Matulioniukas matematikos uždavinius kremta lyg riešutus“, – sakydavęs jo mokytojas J. Kanapeckas.

Deja, sunkumai ir toliau neapleido jaunojo J. Matulionio. „<…> Baigęs progimnaziją – 5 klases, turėjau pasirinkti: arba pildyti grįžusio iš Amerikos tėvo valią, arba siekti mokslo savo jėgomis. Pasirinkau antrą kelią. Su 30 litų turto iškeliavau Panevėžin… Išėjau pėsčias. Atėjau trečią parą kruvinomis kojomis“.

Įstoti į Panevėžio valstybinę gimnaziją galėjo toli gražu ne kiekvienas norintis. Iš kartu su J. Matulioniu stojusių devynių žmonių į gimnaziją pateko tik keturi.

„Graudžiai sunki buvo pradžia. Badavau, bet mokslo nemečiau, pirmą kartą papietavau, kai išlaikiau pirmą egzaminą… Su tėviške santykiai liko nutraukti. Gyvenau iš pamokų“, – rašyta vienoje iš J. Matulionio autobiografijų.

Gelbėjo kava, kurią per pertrauką į koridorių didžiuliame virdulyje atnešdavo iš gimnazijos virtuvės. Moksleiviai apylinkių miškuose pririnkdavo maišelius ąžuolo gilių, kurių užtekdavo kavai visą žiemą.

Metė darbą banke, kad mokytojautų

Nepaisant sudėtingo jaunystės laikotarpio, jis atkakliai žengė vis arčiau ir arčiau savo svajonės. Galiausiai, Lietuvos universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto Matematikos ir fizikos skyriaus 1930-ujų laidos nuotraukoje regime ir J. Matulionį.

Po studijų dirbo banke, tačiau po poros metų paliko darbą, nes jautė, kad turi pašaukimą pedagogikai. Svajonė ėmė pildytis 1933 metais, kai J. Matulionis gavo žinią, kad Raseinių gimnazijoje mokytojas Balys Sipavičius netrukus bus išleistas į pensiją ir lieka laisva matematikos mokytojo vieta.

Kaip vėliau teigė moksleiviai, „mokytojaujant B. Sipavičiui buvome „atsipalaidavę“, o, sulaukę J. Matulionio, puolėme mokytis algebros“.

Ilgais rudens, žiemos vakarais J. Matulionio kambarėlio langas švietė iki vėlyvos nakties, o lentynėlė pildėsi pedagogine literatūra, profesiniais leidiniais, žurnalais. Maždaug po 2 metų J. Matulionis buvo perkeltas į Vilkaviškio dr. J. Basanavičiaus gimnaziją, o vėliau atvyko į Kauno technologijos universitetą, kur dirbo 50 metų.

Legenda tapęs matematikas

J. Matulionio 80-mečio jubiliejaus proga parengtame buklete-sveikinime rašoma: „Savo garbingą šventę jubiliatas pasitinka tarp studentų, nes toks tikrasis jo gyvenimo pašaukimas – mokyti“.

Kaip prisiminė Dr. D. Ivanskytė-Plukienė, tai buvo didelė ir graži šventė, kai Pirmųjų rūmų Didžioji amfiteatrinė auditorija lūžo nuo svečių gausos.

Užsitarnauti tokią pagarbą ir populiarumą gali tik neeilinė asmenybė, o profesorius Jonas Matulionis buvo būtent toks – jis buvo individualistas, mažai kalbantis, susikaupęs savyje, nors artimai bendraujant galėjo ir mėgo nuoširdžiai pasišnekėti. Įžeistas ar skaudinamas retai pakeldavo balsą, dažniausiai tylėdavo. Sunki vaikystė ir jaunystė, kieti sovietiniai laikai užgrūdino valią, išmokė J. Matulionį budrumo ir atsargumo.

Profesorius mirė 1993 m. birželio 7 dieną, eidamas 88-uosius gyvenimo metus.

KTU dar jam gyvam esant pradėti rengti pirmuosius jo vardo respublikinio masto jaunųjų matematikų konkursai. 2019 m. sausio 26 dieną KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (KTU MGMF) vyks jubiliejinis, 30-asis nacionalinis prof. Jono Matulionio jaunųjų matematikų konkursas, skirtas 9-12 klasių moksleiviams, kuriame gabiausieji išbandys savo matematines žinias ir analitinį mąstymą.

Parengta pagal žurnalisto, istoriko Juozo Stražnicko knygą „Matematikas Jonas Matulionis. Gyvenimo stotys“, nuotraukos taip pat iš knygos.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku