Mokslininkai: statybų ir architektūros sektorius neišvengiamai turi skaitmenizuotis

Svarbiausios | 2018-09-27

Statybos sektorius negali atsilikti ir privalo aktyviai ruoštis skaitmenizavimui, kuris keičia tiek projektavimą, tiek ir architektūros bei mokslinių tyrimų sritį. „Mūsų gyvenimo kokybė labai priklauso nuo pastatų, kuriuose dirbame, gyvename ir leidžiame laiką. Tad neabejotinai verta investuoti į skaitmenizavimo galimybes, užtikrinant statinių kokybę, ir ne tik projektavimo, statymo, bet ir jų naudojimo etapuose“, – tikina Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) Studijų prodekanas dr. Darius Pupeikis.

Tokios mintys nuolat kartojosi jau šeštą kartą KTU SAF organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Advanced Construction 2018“.

Atidarymo kalboje KTU SAF dekanas Andrius Jurelionis atkreipė dėmesį, kad kaip tik šiemet Europoje minimi statybos inžinierių metai ir tikimasi, kad ši konferencija paskatins mokslininkus bei inžinierius glaudžiau bendradarbiauti, atkreips dėmesį į mokslininkų pasiekimus bei mūsų laukiantį proveržį šioje srityje.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos prezidentas dr. Vincentas Vytis Stragys priminė, kad būtent prieš šimtą metų Kaune buvo įkurta pirmoji statybos inžinierius vienijanti sąjunga, kuri išgyvenusi įvairius pokyčius sėkmingai gyvuoja ir šiandien.

„Smagu, kad šis renginys organizuojamas būtent Kaune, kuris yra tarsi statybos inžinerijos židinys. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas, ypač tarptautinėje erdvėje yra labai sveikintinas. Tad džiugu, kad „Advanced Construction 2018“ konferencija yra įtraukta tarp 22 Europos renginių, skirtų statybos inžinierių metams“, – pasakojo V. V. Stragys.

Kyla įvairūs klausimai

Plenarinėje sesijoje buvo paliestos trys svarbiausios temos, kurios, pasak KTU SAF mokslo prodekanės dr. Danutės Vaičiukynienės, atskleidžia dabartinius šio sektoriaus iššūkius.

„Šioje sesijoje norėjome trimis pranešimais atskleisti vienas svarbiausių šios srities problemų ir tendencijų, t. y. statybų skaitmenizavimą bei šios srities specialistų paruošimą, naujų betono ir konstrukcinių medžiagų atradimus bei tyrimus. Tai yra mūsų sektoriaus ir mokslo ateitis, kuriai skiriame vis daugiau dėmesio“, –pasakojo mokslininkė.

Tuo tarpu D. Pupeikis savo pranešime apžvelgė statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modeling, BIM) diegimo aukštajame moksle iššūkius.

„Mūsų gyvenimo kokybė labai priklauso nuo pastatų, kuriuose dirbame, gyvename ir leidžiame laiką. Tad neabejotinai verta investuoti į skaitmenizavimo galimybes, užtikrinant statinių kokybę, ir ne tik projektavimo, statymo, bet ir jų naudojimo etapuose“, – teigė jis.

Pasak mokslininko, BIM didžiausia vertė gaunama tada, kai skaitmenizuojamas visas statinio gyvavimo ciklas: planavimas, projektavimas, statyba ir naudojimas. Kuriamos informacijos vertė auga, „augant“ statinio gyvavimo ciklo etapams.

„Tam reikia daugybės skirtingų specialistų: architektų, konstruktorių, inžinierių, projekto vadovų ir tai nėra tik 3D modelio kūrimas, kuri būtų galima įvardinti kaip itin mažą BIM proceso dalelytę. Svarbu pasiruošti ateinančioms inovacijoms į statybų sektorių, kurios jaučiamos globaliai: ES BIM strategija, privalomumas viešo sektoriaus statiniams ir kitos iniciatyvos.“, – atskleidė D. Pupeikis.

Naujos galimybės laukia pripažinimo

Visai kitą temą – naujųjų medžiagų, nano ir mikro silicio komponentų poveikį betonui, jo stiprumui, atsparumui ir kitoms savybėms – palietė konferencijos svečias iš Kinijos – Pui-Lam Ng. Anot mokslininko, naujos gamybos galimybės, kompiuteriniai skaičiavimai atveria kelius į naujų medžiagų bandymus, kurios gali gerokai paveikti mūsų statinių konstrukcijas, išvaizdą ir galimybes. Tiesa, kol kas dar dauguma šių naujųjų medžiagų yra ganėtinai brangios ir laukia proveržio jų gamyboje.

Plenarinę sesiją užbaigė kompiuterinėmis programomis kuriamos parametrinės architektūros tyrėjas iš Meksikos Monterėjaus universiteto – Arne Riekstins, pristatydamas kompiuterinių programų atneštas galimybes architektūrai ir projektavimo procesus keičiančias technologijas. Arne taip pat papasakojo kaip į mokymosi programas ir architektų darbą integruoja papildytos realybės (angl. augmented reality) procesus ir juos derina su tradiciniais projektavimo būdais.

Konferencijoje iš viso buvo pristatyti 42 tyrimai, kuriuos ruošė ir pristatė mokslininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Kinijos, Italijos bei Meksikos. Konferencijoje aptarti tyrimai, susiję su architektūros, statinio informacinio modeliavimo, statybinių medžiagų bei konstrukcijų temomis.

Kita „Advanced Construction“ konferencija planuojama 2020 metais.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku