Nuo spūsčių gatvėse iki karinės technikos: Lietuvos universitetų tyrėjai konsoliduoja pajėgas transporto sistemos vystymui

Svarbiausios | 2017-09-04

„Nejaugi nėra kito būdo? Tai – tuščias laiko gaišimas! Jau turėjome atvykti prieš valandą.“ Tikriausiai sunku būtų suskaičiuoti, kiek kartų taip pagalvojote užstrigę transporto spūstyse ar pasirinkę kelią, kuris tuo metu remontuojamas. Gali būti, jog, dėl vienokių ar kitokių kelionės metų iškilusių kliūčių, nespėjote į keltą, pavėlavote į lėktuvą, sugriuvo suplanuotas atostogų grafikas. Panašiai gali atsitikti ir rugsėjį, kai įstringama viešajame transporte kaip tik tokiu laiku, kuris sutampa su didžiausiu moksleivių srautu.

Nuo autonominių, save vairuojančių transporto priemonių iki sklandžių kelionių, apimančių kelis etapus skirtingomis transporto priemonėmis, nuo iššūkių aplinkai įveikimo diegiant „žalesnes“ ir ekologiškesnes transporto priemones iki spūsčių miestuose valdymo – transporto inžinerija siūlo sprendimus aktualioms šiuolaikinės visuomenės problemoms.

Išteklius tausojančių ir aplinkos taršą mažinančių technologijų kūrimas, transporto srautų tyrimo metodų, spūsčių susidarymo prognozavimo tyrimai – Lietuvos universitetų tyrėjų darbas transporto inžinerijos mokslo srityje, labai reikšmingas užtikrinant transporto sistemos sklandų veikimą.

Laurencas Raslavičius

„Transporto sistema – vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių valstybės sėkmę, ūkio pažangą ir plėtros tempus, įsitvirtinant Europoje ir pasaulyje“, – teigia Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) mokslo prodekanas Laurencas Raslavičius.

Pasak L. Raslavičiaus, siekiant užtikrinti sklandų transporto sistemos veikimą, būtinas sutelktas mokslininkų, teoretikų, verslininkų, gretimų sričių specialistų tobulėjimas ir bendradarbiavimas. Mokslo tyrimai ir inovacijos Lietuvos mokslo institucijose vykdomi įvairiose transporto srityse – nuo transporto politikos iki eismo valdymo ir saugumo.

Bendradarbiaujant atsiveria daugiau sprendimų galimybių

Lietuvos universitetai žengė žingsnį mokslo potencialo telkimo keliu – nuo 2017-ųjų rugsėjo startuoja jungtinė transporto inžinerijos mokslo krypties doktorantūros programa, kurią KTU vykdys kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VGTU), Aleksandro Stulginskio universitetu (ASU) ir Klaipėdos universitetu (KU).

KTU Tarptautinės doktorantūros mokyklos vadovas Leonas Balaševičius teigia, kad KTU prisijungimas prie VGTU, ASU ir KU vykdomos transporto inžinerijos doktorantūros, atveria abipuses galimybes doktorantams pasinaudoti turimais partnerystės su užsienio mokslo institucijomis ryšiais.

„Kai doktorantūroje dalyvauja keli universitetai, išsiplečia mokslinė bazė ir tyrimų kryptys, į procesą įsijungia daugiau skirtingas kompetencijas turinčių tyrėjų, dalyvauja daugiau užsienio institucijų mokslininkų ir dėstytojų, prasiplečia socialinių partnerių ratas“, – teigia L. Raslavičius.

KTU transporto inžinerijos doktorantūros studijas papildys savomis, išskirtinėmis kompetencijomis ginkluotės sistemų dinamikos, transporto priemonių kūrimo, sąstatų dinaminių procesų analizės, transporto sistemų analizės, orlaivių konstrukcijų mechanikos srityse.

Leonas Balaševičius

Tarp užsienio partnerių, su kuriais palaikomi nuolatiniai ryšiai, bendradarbiaujant mokslo srityje ir vykdant studijas yra Angers universitetas (Prancūzija), Uppsalos ir Halmstado universitetai (Švedija), Akrono universitetas (JAV). Glaudžiai bendradarbiaujama su regiono – Baltijos šalių, Lenkijos, Rusijos (Kaliningrado) taip pat Ukrainos, Baltarusijos aukštosiomis mokyklomis.

Paskaitas doktorantams skaito Italijos, Prancūzijos, JAV universitetų dėstytojai, KTU vykstančiose tarptautinėse konferencijose dalyvauja tarptautinių organizacijų, tokių kaip NASA Ames tyrimų centras, atstovai.

Kuriami įrenginiai NATO

Išteklius tausojančių ir aplinkos taršą bei klimato kaitą mažinančių technologijų kūrimas bei diegimas, transporto srautų tyrimo metodų ir sprendimų kūrimas, saugios, tvarios transporto logistikos kūrimas, intelektinių transporto sistemų kūrimas ir diegimas – tai tik keletas krypčių, kuriose dirba KTU tyrėjų grupės.

Kartu su Lietuvos, Taivano, Švedijos, Vengrijos, Italijos kitų šalių mokslininkais teikiamų mokslinių paraiškų tematikos apima ir spūsčių susidarymo zonų Lietuvos didžiuosiuose miestuose tyrimus, ir vandenilinių kuro elementų panaudojimą vidaus degimo varikliuose, ir sumanių automobilių įkrovimo sistemų kūrimą bei diegimą ar žvalgybinių autonominių orlaivių, skirtų krašto apsaugos poreikiams, vystymą.

„Numatoma plėsti mokslo tyrimus gynybos technologijų srityje. Jau sukurti 8 šiai sričiai skirti įrengimai, sėkmingai įdiegti Lietuvos kariuomenėje ir kitose nacionalinį saugumą užtikrinančiose institucijose, taip pat ir užsienyje. Šiems įrengimams suteikti NATO NSN kodai, jie įtraukti į NATO logistikos katalogą“, – teigia L. Raslavičius.

Nuo spūsčių Lietuvos miestuose tyrimų iki kosmoso technologijų

Tarp kitų svarbių šiuolaikinei visuomenei tyrimų L. Raslavičius mini eismo spūsčių, jų formavimosi, raidos ir prognozavimo tyrimus, taršą mažinančių, energijos sąnaudas taupančių sistemų kūrimą. Ypač svarbus KTU mokslininkių indėlis skatinant kosmoso technologijų kūrimą Lietuvoje.

„Vienas iš išskirtinių KTU tyrėjų pasiekimų – palydovo „Litsat-1“ projektas. Jo metu buvo sukurtas ir išbandytas nanopalydovas. Ši patirtis įgalina tolimesnę su kosmosu susijusių tyrimų plėtotę ir dalyvavimą tarptautiniuose kosmoso technologijų vystymo projektuose. Transporto inžinerijoje šiek palydovai gali būti pritaikyti mažo oro tankio aerodinamikos ir kitiems tyrimams“, – komentuoja KTU MIDF mokslo prodekanas. 

Pagrindinė transporto inžinerijos tyrimų dalis KTU vykdoma MIDF bazėje, kurioje transporto inžinerijos doktorantūros studijų programa ir bus vykdoma. Taip pat stengiamasi glaudžiai bendradarbiauti su MIDF pastate įsikūrusiu Mechatronikos institutu. 7 laboratorijos, kurių įranga yra viena iš pažangiausių Baltijos šalyse, atviros tiek mokslo tyrimams, tiek mokslo-verslo bendradarbiavimui. Tarp verslo ir valstybės įmonių, glaudžiai bendradarbiaujančių su KTU yra aviacijos bendrovės „FL Technics“, „Helisota“, „AviaBaltika“, „Sportinė aviacija ir Ko“, transporto įmonės „Kauno autobusai“, „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitos bendrovės.

Specialistų poreikis tik augs

„Inovacijos neįsivaizduojamos be mokslo žinių, todėl aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis ne tik nemažės, bet ir labai išaugs. Transporto sektoriaus produktyvumui didinti būtina investuoti į naujas transportavimo technologijas, diegti intelektines transporto sistemas, plėtoti Rytų-Vakarų ir Šiaurės-Pietų koridorius“, – teigia L. Raslavičius, pabrėždamas mokslo daktarų svarbą inovacijų ekonomikai.

Pašnekovas mini svarbius Lietuvai tarptautinius projektus, kuriems būtinos naujausios žinios ir technologijos. Tai – transeuropinio transporto tinklo projektas „Rail Baltica“, viešųjų logistikos centrų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje kūrimas ir daugelis kitų.

Remiantis Europos Sąjungos Transporto inžinerijos mokslo krypties daktarų pasiūlos, paklausos, įdarbinančių institucijų bei kandidatų analize, matyti, jog šios krypties daktarų poreikis neapsiriboja vien tik akademinių ir mokslo institucijų darbo rinka, kad aukščiausios kvalifikacijos specialistai reikalingi valdžios institucijose.

„Ekspertų nuomone, Lietuvai būtina galvoti, kaip apversti aukštyn kojomis situaciją, kai aukštosiose mokyklose dirba daug profesorių, bet labai mažai doktorantų. Vertinant transporto inžinerijos specialistų kaitą ir transporto ūkio plėtros perspektyvą, per artimiausią dešimtmetį KTU būtina išugdyti mažiausiai 20 transporto inžinerijos mokslo krypties daktarų, gebančių inicijuoti ir vykdyti mokslo tyrimus bei užtikrinti jų rezultatų diegimą praktikoje“, – mano L. Raslavičius.

KTU Tarptautinė doktorantūros mokykla informuoja, jog prašymai studijuoti doktorantūroje  bus priimami jau rugsėjo mėnesį. Kandidatai turi turėti magistro laipsnį arba atitikmenį. Daugiau informacijos doktorantūra@ktu.lt arba https://stojantiesiems.ktu.edu/doktorantura/

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku