Profesorė Irena Pekarskienė: „Ekonominio raštingumo ugdymą reikėtų pradėti darželyje“

Mokinių įsitraukimas dalyvaujant olimpiadose

Ekonomikos profesorė džiaugėsi mokinių įsitraukimu dalyvaujant neseniai vykusioje Kauno regiono mokinių ekonomikos ir verslo olimpiadoje ir pateiktų užduočių įvairiapusiškumu: „Uždaviniai nebuvo susiję vien tik su ekonomika, pakako užduočių ir apie finansus bei apskaitą. Pastebėjau, kad su finansais siejami uždaviniai moksleiviams buvo sudėtingiausi. Kai kurie jų net nebandė nagrinėti.“

Paprastai olimpiadose naudojami netipiniai uždaviniai, reikalaujantys daugiau mąstymo. Tad, norint ne tik sudalyvauti, bet ir prizinę vietą užimti, tema reikia domėtis papildomai.

„Jau ketvirtus metus dalyvauju Kauno regione organizuojamose olimpiadose ir vertinu dalyvių darbus. Tokie konkursai itin naudingi moksleiviams, nes dalyvavimas juose suteikia papildomų žinių, kurios skatina mąstyti, generuoti idėjas, būti kūrybiškais. Tokiu būdu ugdomos tikros asmenybės, lyderiai“, – savo įžvalgomis dalinasi prof. I. Pekarskienė.

Verslo lyderius ugdyti reikia dar darželyje

Pasak I. Pekarskienės, ypatingą dėmesį skirti jaunimo verslumo ugdymui reikėtų jau darželyje ir neapsiriboti tik mokyklomis, gimnazijomis, universitetais.

„Tai neturėtų būti ekonomikos programos taikymas, supažindinti vaikus su ekonomika galima ir per edukacinius žaidimus“, – mano profesorė.

Į vaikų verslumo ugdymo procesą patariama įtraukti ir tėvus, nes tai – kompleksinis procesas. Reikia paaiškinti vaikams, kad su ekonomika susiduriama kasdien.

„Suvokimas apie pinigus, jų reikšmę gyvenime, pirmiausia ateina iš šeimos ir tik vėliau šios žinios papildomos mokykloje. Manyčiau, kad Ekonomikos dalykas galėtų būti dėstomas  ne tik devintoje, bet ir aukštesnėse klasėse“, – įsitikinusi mokslininkė.

Verslininku gimstama ar tampama?

Šis klausimas užduodamas gana dažnai, bet retas žino į jį atsakymą. 

„Manau, kad imlesnis žmogus gali išsiugdyti kai kurias verslininko savybes ir pasiekti tam tikrų tikslų. Suprantama, viskas priklauso ir nuo mus supančios aplinkos, paveldėtų savybių. Bet net jeigu tėtis šeimoje yra geras verslininkas, dar nereiškia, kad jų vaikas taip pat bus geras šios srities specialistas. Verslumą ir lyderystę turi ugdyti mokykla. Šie įgūdžiai reikalingi kiekvienam žmogui ir visai nesvarbu, kokią profesiją jis vėliau pasirinks“, – mano I. Pekarskienė.

Finansinis išprusimas, verslumo savybių ugdymas padeda žmogui prisitaikyti prie jį supančios aplinkos, pasitikėti savimi, priimti sprendimus ir nebijoti rizikuoti.

„Jau kurį laiką dalyvauju Mokomosios mokinių bendrovės (MMB) vertinime todėl galiu pasakyti, kad tokios bendrovės ne tik sudaro sąlygas moksleiviams įgytas ekonomines žinias pritaikyti praktikoje, bet ir ugdo jų kūrybiškumą, skatina verslumą“, – sako profesorė.

KTU Ekonomikos ir verslo, Matematikos ir gamtos mokslų fakultetai drauge su AB „Swedbank“ jau trečiąjį kartą kviečia moksleivius suvienyti matematikos ir ekonomikos žinias, pasitelkti kūrybiškumą ir sudalyvauti verslumo konkurse „MEKA 2017“, skatinančiame jaunimą ne tik susipažinti su verslo kasdienybe, bet ir ugdytis verslumo gebėjimus.

Ekonomikos studijos: kokios perspektyvos?

Lietuvoje vis labiau kreipiamas dėmesys į moksleivių verslumo ugdymą, atsakingą profesijos pasirinkimą, tad į šį procesą stengiamasi įtraukti ir verslą.

„Labai svarbu neapsiriboti tik žinių perteikimu, reikia skatinti moksleivių ekonominį, finansinį raštingumą, mokyti mąstyti ir kurti. Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad ekonomika ir socialiniai mokslai – neperspektyvūs“, – teigia I. Pekarskienė.

Pasak mokslininkės, darbdaviai itin vertina ekonomikos programos absolventus. Net 70 – 80 proc. ekonomikos programos studentų praktikos vieta vėliau tampa jų darbo vieta. Studentai vis dažniau įtraukiami į bendrus projektus, todėl turi puikią galimybę savo turimas žinias panaudoti praktikoje. Dėl šių priežasčių daugelis ekonomiką studijuojančių jaunuolių karjerą pradeda dar nebaigę studijų.