Sėkmingai karjerai vienos užsienio kalbos jau nebepakanka. Kodėl?

Svarbiausios | 2018-07-02

„RobertWalters“ kompanijos atliktas European Salary Survey rodo, kad užsienio kalbų mokėjimas yra vienas iš reikalingiausių įgūdžių šiandienos darbuotojams greta technologinių, skaitmeninių ir fintech įgūdžių. Ir anglų kalbos jau nebeužtenka – vis labiau reikalingi specialistai, galintys savo darbą atlikti ir apie jį kalbėti ne viena užsienio kalba, bet dviem ar trimis.

Stebėtis nėra ko – technologines inovacijas vystančios kompanijos dažniausiai veikia daug plačiau nei tik vietinė rinka, o ir specialistai dirbantys šiose srityse reikalingi visose pasaulio šalyse. Net ir kitose srityse besispecializuojantys verslai mini tarptautiškumą kaip vieną iš savo siekių, todėl skirtingų kalbų vartojimas neišvengiamas.

„Mokydami inžinierius, chemikus, informatikus ir kitus STEM (angl. science, technology, engineering, mathematics) mokslų studentus kalbų, pastebime, kad vis dažniau jie mini small-talk reikalingumą, kad galėtų kalbėti apie nelabai svarbius dalykus, nesusijusius su jų mokslo ar darbo sritimi. Studentai nori socialinių įgūdžių viena ar kita kalba“, – sako Jamie Rinderis, KTH (Stokholmas, Švedija) Karališkojo technologijų instituto dėstytojas, dirbantis centre, kuris koncentruojasi į kalbinių kompetencijų tobulinimą technologijos universitete.

Specialistai pažymi, kad kalbų mokėjimas padeda ne tik kalbant apie specifinius darbo srities dalykus. Kalbų besimokantys profesionalai pastebi, kad dažnai kalbos įgūdžiai jiems reikalingi ne tik darbui, o ir paprastiems pokalbiams palaikyti įvairių susitikimų ar pertraukėlių metu. Užsienio kalbų mokėjimas – tai vienas iš vadinamųjų „minkštųjų įgūdžių“, be kurių šiandien neįsivaizduojama sėkminga karjera.

Papildomų užsienio kalbų mokėjimas atveria daugiau durų

Siekdamas atliepti darbo rinkos poreikius Kauno technologijos universitetas (KTU) siūlo magistrantūros studijų MA+ modelį, kurio esmė – platesnės, stipresnės, gilesnės studijos. Tokios, kurios suteikia ne tik žinių, bet ir pridėtinę vertę.

Unikalus Lietuvoje MA+ magistrantūros studijų modelis siūlo studijas formuoti pagal savo poreikius: besimokantieji magistrantūroje šalia savo specialybės gali rinktis papildomus kompetencijų paketus.

Vieno iš populiariausių MA+ – kalbų kompetencijų – paketo vadovė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorė, Užsienio kalbų centro vadovė Saulė Petronienė džiaugiasi, jog magistrantai aktyviai renkasi studijuoti anglų, prancūzų, rusų, italų, ispanų, švedų kalbas. Kol kas populiariausios – vokiečių ir ispanų.

„Globalizacijos akiratyje anglų kalba vis dažniau vadinama lingua franca, tačiau nebeužtenka žinoti vien ją. Antroji užsienio kalba atveria daugiau durų tiek specialistams darbo rinkoje, tiek leidžia prieiti prie įvairesnių šaltinių, kontaktų ir informacijos mokslui ar inovacijoms“, – sako profesorė.

KTU yra kone vienintelis universitetas Lietuvoje, kur užsienio kalbų mokytis gali ir magistrantai. Taip išugdomi specialistai galintys bendradarbiauti su įvairių šalių specialistais, siekti tarptautinės karjeros.

Karjera neretai prasideda nuo neformalių pokalbių

Įvairūs tyrimai rodo, kad žmonės jaučia didesnį palankumą tiems, kurie sugeba pasakyti bent vieną žodį jų kalba. Tai galioja ir atvirkščiai; pastebima, kad žmonės besimokantys užsienio kalbos, teigiamai vertina kitus žmones, kuriems ta kalba – gimtoji.

„Mokytis kalbų nėra taip paprasta, lengva ir greita, tačiau taip pažįstame kitas kultūras ir įgauname platesnį požiūrį. Tai padeda bendrauti, lengviau suprasti kitus. O būtent vienas kito supratime ir slypi pokalbių sėkmė. Taigi, norėdami būti ne tik išgirsti, bet ir suprasti, turime kalbėti savo pašnekovo gimtąja kalba, tos tautos ir kultūros kalba“, – teigia S. Petronienė.

Kartu, kalbos mokėjimas ar mokymasis, gali tapti puikia galimybe pralaužti ledus: galima paklausti kokios nors frazės, pabandyti pasisveikinti. Po tokių pirmųjų sakinių jau galima kalbėti ir ta kalba, kurios mokama geriausiai ir bandyti užmegzti tvirtesnius ryšius, nuo kurių, galbūt, priklauso karjeros sėkmė.

Karjeros kelias ar jo pokyčiai neretai prasideda nuo paprastų pokalbių, tinklaveikos, nuo žmonių, kuriuos pažįstame. Ir tai jokia manipuliacija, tiesiog užtenka gebėti gerai pristatyti save ir savo veiklą, geriausia – kai tai galima padaryti ne viena kalba.

Būtina mokėti bent šiek tiek papasakoti apie savo sritį užsienio kalba

J. Rinderis, lankęsis KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete, pabrėžia specialybės užsienio kalbų mokymą STEM studijų studentams.

„Didelę dalį darbo laiko bet kokioje pozicijoje užima susirinkimai, korespondencija ir kitokia komunikacija, kur specialybės kalbos yra labai mažai, todėl neužtenka vien gebėti papasakoti apie tai, ką veiki ir kokios tavo darbo ar mokslo sritys. Labai praverčia kultūrinių aktualijų išmanymas, paprastos frazės padedančios palaikyti pokalbį, kuomet nutrūksta darbinės diskusijos“, – sako jis.

Jis dalijasi savo patirtimi dėstant kalbas KTH institute ir pažymi, kad kalbos mokymasis sutraukia skirtingų specialybių ir tautybių studentus, o tai padeda tiek komunikacijos įgūdžių lavinimui, tiek jų akademiniam dalykų išmanymui.

„Skirtingų specialybių atstovai klasėse turi galimybę pabendrauti, apsikeisti žiniomis apie dalykus, kurių mokosi ir supranta. Taip jie išmoksta ir kalbos, įgauna socialinių įgūdžių, ir sugeba papasakoti apie savo sritį kitų sričių atstovams“, – pliusus vardija jis.

Žinoma, kad būtų galima kalbėti apie savo veiklą, darbą ir pasiekimus su pasitikėjimu, naudinga mokėti ir specialybei pritaikytą užsienio kalbą.

„Nors mokant užsienio kalbos žemiausiuose lygiuose, susikoncentruojama į socialinius įgūdžius, mes nuo pat pirmųjų paskaitų stengiamės, kad studentai galėtų trumpai papasakoti apie savo mokslo sritį, ką studijuoja“, – sako J. Rinderis.

KTU išskirtinumas Lietuvoje – kalbos įgūdžiai inžinieriams

J. Rinderis taip pat yra vienas iš specialistų prisidėjęs prie GELS (Global Engineers Language Skills) tinklo įkūrimo. GELS yra bendra Kembridžo universiteto, KTH Karališkojo technologijų instituto ir Prancūzijos tyrimų laboratorijos Mines Telecom instituto iniciatyva, kuria siekiama išugdyti kalbų gebėjimus inžinieriams.

„Mes siekiame, kad kalbų dėstytojai iš įvairių technologinių universitetų galėtų dalintis patirtimi ir kartu stengiamės atliepti į kalbų ir komunikacijos įgūdžius, reikalingus šių dienų inžinieriams. Bendradarbiaudami su kalbų dėstytojais ir inžinieriais iš viso pasaulio sukūrėme kalbų mokymo metodiką, pritaikytą būtent STEM studentams“, – sako J. Rinderis.

GELS tinkle susivienija kalbas dėstantys pasaulio universitetų profesionalai. Jie tiria, kokie kalbų įgūdžiai reikalingi techniškųjų mokslų specialistams, dalijasi metodine medžiaga, organizuoja mokymus ir stengiasi įdiegti reikalingiausius kalbų įgūdžius savo studentams. KTU yra vienintelis Lietuvos universitetas, priklausantis šiam tinklui.

 

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku