Be patirties prieš 5 metus buvę darbuotojai dabar sprendžia sudėtingiausius uždavinius

Svarbiausios | 2018-07-20

Mokykloje apie medicinos studijas svajojęs Virginijus Ramanauskas nesitikėjo, kad gyvenimas jį nublokš visiškai kita kryptimi – į Kauno technologijos universiteto (KTU) Šilumos energetikos ir technologijų specialybę. Dabar „Enerstena“ įmonių grupei, užsiimančiai šiluminės energijos sistemų kūrimu, gamyba ir pritaikymu, vadovaujantis V. Ramanauskas teigia, kad tokio savo pasirinkimo visiškai nesigaili.

Verslo idėja V. Ramanauskui gimė baigus universitetą. Kartu su bendraminčiais – kolegomis ir bendrakursiais, pamatę neišnaudotą verslo nišą jie nusprendė įkurti startuolį – įmonę, gaminančią šildymo įrangą.

„Kai pradėjome verslą, visas šilumos ūkis dar buvo pritaikytas planinei Sovietų Sąjungos ekonomikai. Katilinės buvo neproporcingai didelės, katilai seni ir daugiausia pirkti iš Rusijos. Tad reikėjo viską modernizuoti. Tik pradėję veiklą įrenginius pirkome Vakarų Europoje, tačiau didelė jų kaina ir sudėtingas pritaikymas paskatino įrenginių gamyba užsiimti patiems“, – pasakoja V. Ramanauskas.

Dabar, praėjus 16 metų nuo įmonės įkūrimo, „Enerstena“ įmonių grupė, energetikos rinkoje išsiskirianti savo biomasės deginimo technologijomis, yra gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. O grupei priklausantis mokslinių tyrimų ir vystymo centras bei kuro laboratorija, leidžia ne tik pritaikyti jau esamas technologijas, bet ir kurti inovacijas energetikos srityje.

Įmonės veiklos sėkmės paslaptis – darbuotojai

Šiandien „Enerstenos“ įmonių grupėje dirba apie 300 žmonių. Visi jie – puikūs savo srities specialistai, kuriems V. Ramanauskas ir priskiria nemažą dalį įmonės sėkmės. Verslo sukūrimo pradžioje su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu susidūręs V. Ramanauskas teigia, kad nemažą dalį darbuotojų teko užsiauginti patiems, nes šios srities specialistų tiesiog nebuvo.

„Ir dabar į įmonę priimame daug jaunų darbuotojų praktikai. Esant galimybei, po praktikos jiems suteikiame darbo vietas. Turime nemažai bakalauro studentų, kurie mokosi bei dirba puse etato. Taip jie gauna galimybę įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių.

Atsimenu darbuotojus, kurie prieš penkerius metus atėjo į „Enersteną“ neturėdami jokios praktikos, tik didelį entuziazmą. Dabar tie žmonės važiuoja į Suomiją – ši šalis yra stipriausia šioje srityje – ir sprendžia ten problemas, kurių nepajėgia išspręsti vyresnės kartos suomių specialistai. Tokie žingeidūs žmonės ir užaugino „Enersteną“, – kalba V. Ramanauskas.

Specialistų poreikis augs ir toliau

V. Ramanauskas teigia, kad geri specialistai šioje srityje bus reikalingi ir toliau. Poreikį naujoms inovacijoms parodo ir Lietuvos strategija, teikianti pirmenybę atsinaujinantiems energijos šaltiniams, ir augantis žmonių noras gyventi geriau. Energijos gamyba kainuoja, tad žmonių noras taupyti ir ją panaudoti efektyviau atveria galimybes kurti ir diegti naujas technologijas pastatų energinio efektyvumo, geresnio šilumos išnaudojimo srityse.

„Mano manymu, šiandien yra svarbiausia tai, kad keičiasi valstybės požiūris. Skatinama atsisakyti gamtinių dujų iš Rytų ir Vakarų, nestatyti nesaugių atominių elektrinių. Savo naująja strategija, nurodančia, kad iki 2050 m. Lietuva visą sunaudojamą energiją turėtų pasigaminti pati, valstybė jauniems žmonėms siunčia žinią, jog pasirinkęs šią sritį, galėsi kartu dalyvauti tame proveržyje, kurį Lietuva nori padaryti“, – tikina V. Ramanauskas.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku