Netolygių derinimo sistemų adaptacija naujų technologijų aplinkoje bei pritaikymas kūryboje ir atlikimo praktikose

 

Projekto nr.: S-PD-24-20

Projekto aprašymas:

XX a. pradžioje paplitus lygios temperacijos sistemai (12-TET) buvo atsisakyta natūralių intervalų muzikos instrumentų derinime, ir tai įtakojo kompozitorių kūrinių
skambesio kokybę ir įvairovę. Galima būtų teigti, kad lygių intervalų 12-TET temperacija įtakojo ir lietuvių tradicinius derinimus, tačiau R. Ambrazevičiaus (2005) ir V.
Germanavičiaus (2022) atlikti lietuvių tradicinės vokalinės ir instrumentinės muzikos garsaeilių tyrimai įrodė, kad lygių intervalų temperacija 12-TET nėra paplitusi. Šio
projekto idėja – nustatyti vieno iš esminių lietuvių muzikos bruožų –mikrointervalikos – kilmę ir jos sąsajas (panašumus ir skirtumus) bei tų sąsajų laipsnį su Europos
netolygiomis temperacinėmis sistemomis bei Artimųjų rytų (turkų, arabų) derinimais. Keliama hipotezė, kad XVI-XIX a. Europos derinimo sistemos (vidutinio tono
temperacijos, gerai temperuoti irregular derinimai) veikė lietuvių liaudies muziką ir jos derminę sistemą per į Lietuvą iš Italijos ir Vokietijos atėjusią krikščionišką
netolygaus derinimo (pirmiausia vargonų) muzikos sklaidą, taip pat kelis šimtmečius natūraliai sąveikavo ir buvo veikiamos kitų Lietuvoje gyvenančių nekrikščioniškų
kultūrų – karaimų, totorių ir žydų muzikos, kuriai savita mikrointervalika. Šio meninio tyrimo idėjos naujumas ir aktualumas siejamas su lietuvių tradicinių netolygių
garsaeilių ir Europos bei Artimųjų Rytų netolygių temperacinių sistemų intervalikos palyginimu, siekiant nustatyti tapatumų ir skirtumų laipsnį. Antras pagrindinis
projekto tikslas – atrastus lietuvių liaudies muzikos nelygių derinimų ypatumus panaudoti šiuolaikinėje profesionaliojoje muzikoje. Todėl planuojama sukurti originalų
didelės apimties kūrinį orkestrui ir kamerinės muzikos kompoziciją, abiejuose panaudojant lietuvių liaudies muzikai būdingus mikrointervalus ir derinimus. Trečiasis
pagrindinis projekto tikslas – patobulinti šiuolaikinės muzikos notacijos sistemą, sudaryti bendrą simbolių sistemą lietuvių tradicinių garsaeilių mikrointervalams
žymėti. Taigi, bus siūlomi nauji mikrotoninės muzikos notacijos metodai ir praktika taikoma naujose šiuolaikinės muzikos kompozicijose

Projekto finansavimas:

Lietuvos mokslo taryba, LR valstybės biudžeto lėšomis finansuojami podoktorantūros stažuočių projektai

Projekto rezultatai:

Nauji muzikos kūriniai, mokslo straipsniai, dalyvavimas stažuotėse, pranešimai konferencijose

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2024-01-15 - 2026-01-14

Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas