Autorius, institucija: Vilma Karoblienė, Kauno technologijos universitetas
Mokslo sritis, kryptis: socialiniai mokslai, ekonomika, S004
Mokslinis vadovas: prof. dr. Vaida Pilinkienė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S004)
Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo taryba:
- prof. dr. Vytautas Snieška (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004) – pirmininkas;
- doc. dr. Asta Baliutė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
- prof. dr. Daiva Labanauskaitė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
- prof. dr. Antonio Luis Mihi Ramirez (Granados universitetas, Ispanija, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
- prof. dr. Jelena Stankevičienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004).
Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto bibliotekoje (Gedimino g. 50, Kaunas, LT-44239, Lietuva), Klaipėdos universiteto bibliotekoje (H. Manto g. 84, Klaipėda, LT-92294, Lietuva) ir Lietuvos energetikos instituto bibliotekoje (Breslaujos g. 3, Kaunas, LT-44403,
Lietuva) ir internete: Vilmos Karoblienės el. disertacija (PDF)
Disertacija bus ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2024 m. kovo 8 d. 10 val. Kauno technologijos universiteto Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73-402, Kaunas, LT-44249, Lietuva).
Anotacija: Dalijimosi ekonomika suteikia galimybes naujų verslų, veikiančių informacinių technologijų ir internetinių bendradarbiavimo platformų pagrindu, plėtrai. Dalijimosi ekonomika – tai verslo modelis, kuris veikia trijų pagrindinių ramsčių pagrindu: (1) prieiga grindžiama ekonomika, (2) IT platformomis grindžiama ekonomika ir (3) bendruomenių kūrimu grindžiama ekonomika. Dalijimosi ekonomikoje fiziniai asmenys ir (arba) įmonės dalijasi turtu, įvairiais ištekliais, prekėmis ar paslaugomis už mokestį arba nemokamai. Pagrindinis disertacijos tikslas yra sukurti dalijimosi ekonomikos poveikio šalies tvarumui vertinimo metodologiją ir ją empiriškai patikrinti Europos Sąjungos šalių atveju. Disertacijoje buvo įvertinti ryšiai tarp šalies tvarumo ir dalijimosi ekonomikos makroekonominiu aspektu. Parengta dalijimosi ekonomikos poveikio šalies tvarumui metodologija ir sukonstruotas sudėtinis indeksas leidžia įvertinti dalijimosi ekonomikos poveikį šalies tvarumui. Be to, tai leidžia įvertinti atskirus indekso kintamuosius, darančius teigiamą arba neigiamą poveikį šalies tvarumui. Šią metodologiją mokslininkai galėtų taikyti ir naudoti tolesniuose moksliniuose tyrimuose. Taip pat šią metodologiją praktiškai galėtų pritaikyti ir naudoti įvairios agentūros, vyriausybinės organizacijos ar kitos institucijos kaip pagalbinę priemonę, leidžiančią stebėti ir vertinti šalies tvarumo pažangą, grindžiamą ryšiais su dalijimosi ekonomika. Svarbu paminėti, kad sukurtą metodologiją galima naudoti empiriniuose tyrimuose tiek su šiame tyrime naudotais šalių dalijimosi ekonomikos rodikliais, tiek lengvai pritaikyti įvertinant kitus dalijimosi ekonomikos makroekonominius duomenis šalių ar regionų lygmeniu.