4-oji Baltijos ekonomikos konferencija: įžvalgomis dalijosi ekonomistai iš viso pasaulio

Kauno technologijos universiteto (KTU) Santakos slėnyje birželio 27-28 dienomis įvyko kasmetinė Baltijos ekonomikos asociacijos (angl. Baltic Economic Association) konferencija. Kiekvienais metais vykstančiose konferencijose akademikai ir suinteresuotų šalių atstovai susitiko aptarti ekonomikos aktualijas ir naujausius mokslinius tyrimus. 

Kartu su Lietuvos banku ir Baltijos ekonomikos asociacija Kauno technologijos universitetas suorganizavo jau 4-ąją Baltijos šalių ekonomikos konferenciją. Asociaciją įkūrė pirmaujantys Baltijos šalių universitetų, centrinių bankų ekonomistai, siekdami prisidėti prie ekonomikos plėtros ir taikymo visame Baltijos regione ir Skandinavijoje, skatinti bendrus mokslinius tyrimus ir intelektinius mainus tarp ekonomistų.

Šiais metai 4-osios Baltijos ekonomikos konferencijos dalyviai džiaugėsi galėdami gyvai pasidalinti ekonomikos iššūkiais ir jų sprendimais. Konferencijos organizatoriai sulaukė daugiau nei 100 mokslinių straipsnių. Konferencijoje, kurios metu buvo perskaityti 42 pranešimai, pristatyti 6 stendiniai pranešimai, dalyvavo 27 šalių ekonomistai iš Europos, Amerikos ir Azijos.

Dalyvių pranešimuose – technologijų poveikis darbo rinkai

Dr. Rezart Hoxhaj pranešime buvo diskutuojama apie įmonių gebėjimus atstatyti tiekimo grandines pritaikant naujausias technologijas. Mokslininkai palietė ir imigracijos klausimą. Anot konferencijos dalyvių, Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikoje turi būti numatytas sklandus imigrantų integracijos procesas, siekiant skatinanti imigrantų ekonominę integraciją bei sudarant švietimo galimybes. Mokslininkai pateikė tyrimų rezultatus, kurie atskleidžia, kad ES sanglaudos politikos dalis, skirta moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, reikšmingai veikia mažų ir vidutinių įmonių produktyvumą, užimtumą ir eksportą.

Konferencijoje pristatyti moksliniai tyrimai anglies dioksido intensyvumo, produktyvumo ir ekonominio augimo srityje. Mokslininkai S. S.i Siavash ir E.l Moench pristatė tyrimų rezultatus atskleidžiančius Europos Žaliojo kurso aspektus, analizuojant žaliųjų patentų ir žaliųjų technologijų sritis.

Išskirtinė tema diskutuota konferencijoje – ekonominis nesaugumas, pasitikėjimas institucijomis ir populistinis balsavimas. Šį pranešimą skaitė dr. D. Ivanov. Mokslininkai dr. N. Gavoille ir dr. M. Hazans atskleidė, kokios asmeninės savybės yra svarbios COVID-19 sąlygomis dirbant namuose ir siekiant produktyvaus darbo. Buvo išskirti – emocinis stabilumas, polinkis naujiems potyriams, sąžiningumas, gebėjimas bendrauti.

Didžiausio dėmesio konferencijoje susilaukė ekonomikos profesoriaus iš Jeilio universiteto (angl. Yale University) Kaivan Munshi pranešimas. Kaivan Munshi ekonomikos profesorius, tyrinėjęs migracijos teorijas, kastų vaidmenį darbo rinkoje bei ekonomikos augimo ir medžiagų apykaitos ligų sąsajas. Konferencijos metu profesorius pristatė tyrimą, atskleidžiantį sąsajas tarp ekonomikos vystymosi, tinklaveikos ir antreprenersytės Kinijos atveju.

Profesorius teigė, kad tinklaveika visada turėjo didelę reikšmę ekonomikoje vystymosi procesuose ne tik Kinijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse, kur tinklaveika tarp suinteresuotųjų dalyvių yra aktyvi. Tinklaveika tarp Kinijoje gyvenančių asmenų ir kinų diasporos sudarė sąlygas sėkmingam Kinijos eksporto augimui.

Už nuopelnus – premijos

Konferencijos metu Lietuvos bankas įteikė kasmetinę Vlado Jurgučio vardo stipendiją Alminui Žaldokui iš Honkongo mokslų ir technologijos universiteto (angl. Hong Kong University of Science and Technology) už kolektyvinį darbą kartu su  Abhiroop Mukherjee ir Manpreet Singh bei premiją Vytautui Valaičiui iš Europos universiteto instituto (angl. European University Institute) už geriausią ekonomikos srities disertaciją.

Premija skirta ir už geriausią doktorantų publikaciją. 500 EUR premija įteikta doktorantei Triinu Tapver iš Estijos, Talino Technikos universiteto (angl. Tallinn University of Technology), Verslo ir valdymo fakulteto (angl. School of Business and Governance), už publikaciją pavadinimu „Luck and skill in the performance of global equity funds in central and eastern Europe“.