Amerikietiška svajonė

Svarbiausios | 2015-10-08

Jungtinės Amerikos Valstijos: viena pirmaujančių šalių pasaulyje, daugelyje sričių gerokai lenkianti savo konkurentes, viliojanti žmones savo aukšta gyvenimo kokybe, piliečio teisėmis ir, be abejo, šalies architektūros bei gamtos įspūdingumu. Pagal programą „Work and Travel“ vasarą JAV praleidusi aktyvi mūsų fakulteto Taikomosios chemijos studijų programos ketvirtakursė Milda Smalinskaitė dalinasi savo įspūdžiais bei įžvalgomis apie darbą ir keliones šioje daugelio žmonių svajonių šalyje.

Kaip sužinojai apie „Work and Travel“ programą? Papasakok apie ją plačiau.

Apie W&T sužinojau iš draugų, kurie dalyvavo šioje programoje. Tai yra puiki galimybė ne tik pamatyti svajonių šalį ir žemyną, susipažinti su jo kultūra, bet ir padirbėti! Kitaip sakant, tai yra gyvenimas Amerikoje! O pati W&T programa leidžia savo dalyviams legaliai dirbti JAV 2–4 mėnesius ir gauti atlyginimą bei dar iki 30 dienų viešėti šalyje. Programa siūlo du variantus: sezoninį darbą vasarai, kurį studentai susiranda patys arba darbo vietą suranda W&T atstovaujančios įmonės (pvz., PLC, EWC, ZIP travel). Kainos be abejo skiriasi.

 

Kaip viskas vyksta iki įsėdimo į lėktuvą, skraidinančio į JAV?

Visų pirma, spalį – lapkritį (sunkiai, bet galima dar net ir po Naujųjų Metų, bet kaina tada gerokai išauga) reikia nueiti į bet kurią W&T atstovaujančią įmonę. Tada susipažįsti su programa, apsisprendi, kaip ieškosi darbo, ieškaisi jo, vėliau užpildai paraišką, gavus darbą laukia ambasados dokumentų pildymas ir pokalbis JAV ambasadoje dėl vizos. O tada bilietų pirkimas.

 

Ar iškilo kokių nors sunkumų, tvarkant dokumentus ir gaunant vizą?

Su viza buvo mažytis kuriozas. Mūsų pokalbis JAV ambasadoje Vilniuje likus dienai iki sutarto susitikimo laiko buvo atšauktas. Mes labai išsigandome, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, ambasada tiesiog nutarė pasiskambinti į mūsų darbovietę ir išsiaiškinti, ar viskas ten gerai, kadangi tais metais labai daug lietuvių gavo darbo vietas būtent ten. Ambasadai sunkiai sekėsi prisiskambinti, todėl mūsų pokalbį ir atidėjo. Bet viskas išsisprendė, gavome vizas ir vasarą dirbome toje vietoje, kurioje ir planavome.

 

Grįžai rugsėjo viduryje. Suderanti su studijomis nebuvo keblumų?

Grįžus rugsėjį – tikrai ne. Programa daugeliui žinoma, dėstytojai geranoriški. Sunkiau yra pavasarį, kai reikia skubiau išsilaikyti egzaminus.

 

Kuriame mieste įsikūrei ir dirbai? Kaip gyvenimo sąlygos?

Dirbau bei gyvenau Dennis Port‘e, Massachusetts‘o valstijoje. Gyvenau nuostabioje vietoje – prie pat Atlanto vandenyno. Rytais pusryčiaudavau žiūrėdama į vandenyną, po darbo nerdavau atsivėsinti į bangas, o vakarais sėdėdavom ant kranto ir gėrėdavomės. Gyvenome didžiuliame nuosavame name, apie 20 lietuvių bei mūsų šeimininkas. Šeimininkas labai spalvinga asmenybė, nemanau, kad žodžiais galėčiau apibūdinti. Esu laiminga, kad pažinau tokį žmogų kaip jis.

 

Ką gi dirbai JAV? Kaip sekėsi ieškotis darbo?

Darbo vietą radome nesunkiai, nes ją rekomendavo draugės, dirbusios 2014 m. vasarą. Dirbau du darbus: ploviau indus kavinėje bei dirbau kambarine motelyje.

 

Darbdaviai ir bendradarbiai draugiški? Gal teko dirbti su kitais jaunais lietuviais?

Savo darbo kolektyvu tikrai negaliu skųstis: labai gerai sutarėm. Jokios diskriminacijos ar žeminimo. Dirbau su savo drauge lietuvaite.

 

Ką be to, kad dirbai, dar veikei Amerikoje? Turbūt teko pakeliauti?

Čia smagiausia dalis! Per išeigines aplankiau Martha‘s Vineyard salą, buvau Ogonquit‘e, Provincetown, Chatham miestelyje, plaukiojau vandens slidėmis. Vasaros pabaigoje, dvi savaites atostogavome, tad leidomės į didžiąją kelionę iš rytų į vakarus, o vėliau vėl į rytus. Jos metu pabuvojome net 7 valstijose. Aplankėme ne tik didžiuosius Amerikos miestus (tokius kaip Boston,  Las Vegas, Los Angeles ar New York), bet ir nacionalinius parkus, kurie paliko didžiausią įspūdį! Įspūdžiai nerealūs!

 

Labiausiai patikusi ir nepatikusi akimirka JAV.

Na, labiausiai nepatikusi akimirka buvo apsilankymas ligoninėje. Bet žinoma, viskas gerai, kas gerai baigiasi. O patikusių akimirkų buvo labai daug. Na, sakykim ta akimirka, kai Las Vegas‘e iš $1 išlošiau $20 (juokiasi). Arba ta, kai su draugais pasidarėm pikniką ant Didžiojo kanjono šlaito. Tiesiog sėdėjom, užkandžiavom bei grožėjomės, o kojos tabalavo virš bedugnės… Užgniaužia kvapą! Ir tada mus užpuolė miela, maža voverytė, kuri įkyriai lindo į maisto krepšius bei lipo ant kelių. Teko bėgioti nuo jos. Vis pakeisdavom vietą, o ji vėl mus atrasdavo.

 

Ką patartum vykstantiems į tokį projektą?

Patarčiau apsišarvuoti kantrybę, susitaikyti, kad reiks išlipti iš savo komforto zonos bei nusiteikti dirbti.

 

Kaip įvertintum pačią šalį, jos infrastruktūrą, žmonių pragyvenimo lygį? Kuom skiriasi jų gyvenimo filosofija nuo mūsų?

Šalis tikrai turtinga. Viskuo: tiek gamta, tiek pastatais, tiek žmonėmis – įvairiausios rasės ir kultūros. Kalbant apie pragyvenimo lygį – žinoma, jis daug aukštesnis. Manau, kad ir įvairios socialinės garantijos geresnės ten. Tačiau Amerikoje yra visko: vargšų ir turtingų, yra ir benamių… Net žmonių bendravimas kitoks. Amerikiečiai labiau demokratiški, gatvėje visi maloniai šypsosi, sveikinasi bei klausia, kaip laikais. Tačiau čia iškyla problema bei nepasitikėjimo jausmas: kai visi maloniai šypsosi, sunku suvokti, kas iš tikro yra tavo draugas, o kas ne.

 

Gal kažką pastebėjai, kuo Lietuva lenkia JAV?

Dirbau su jaunais amerikiečiais. Jie visi stebėjosi, kad mes mokam tiek daug kalbų: lietuvių, anglų, rusų… Akivaizdu, kad amerikiečių, kurie mokėtų daugiau nei vieną savo gimtąją kalbą yra mažai. Turbūt nėra reikalo.

 

Lietuva ar JAV? Ir kodėl?

Jei atvirai, rinkčiausi Lietuvą. Per vasarą buvau labai pasiilgus lietuvių. Amerikoje, ypač didžiuosiuose miestuose, daug keistuolių, išsišokėlių, priekabiautojų. Visuomet stengdavomės grįžti į būstą iki sutemų. Žinoma, čia jų irgi netrūksta, bet vis tiek jautiesi saugiau. Be to, lietuviai iš karto leidžia suprasti, kas nepatinka. Šitaip daug lengviau atsirinkti žmones, o amerikiečiams tai nėra būdinga. Tačiau į JAV tikrai norėčiau sugrįžti – liko labai daug ką pamatyti.

 

Milda, kaip manai, kodėl tiek daug jaunų žmonių neišbando savęs užsienyje, nevažiuoja studijuoti ar atlikti praktikos svečiose šalyse?

Be abejo, dėl svetimos kalbos! Na ir kas, kad, sakykim, anglų kalbą mokykloje mokeisi 11 metų, to negana, kad išdrįstum žengti žingsnį pirmyn. Reikia įveikti nepasitikėjimą savimi.

 

Galbūt norėtum dar ką nors pridurti?

Norėčiau tiesiog paskatinti tuos, kurie dar dvejoja, ar dalyvauti Work & Travel programoje. Jei tik leidžia galimybės, nepabijokit investuoti! Kol esate jauni – naudokitės galimybe išvykti, pamatyti, patirti. Grįšite pilni. Ir paaugę.