Dirbtiniam intelektui (DI) patikime vis daugiau: nuo kasdienių užduočių planavimo iki kūrybinių procesų ar net sprendimų priėmimų. Tačiau ar DI gali ne tik palengvinti mūsų darbą, bet ir pakeisti žmogaus kūrybiškumą? Apie technologijų galimybes, jų keliamus iššūkius ir kūrybiškumo vaidmenį rinkodaros profesionalai diskutavo spalio 15 d. KTU „Santakos“ slėnyje vykusioje Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA), kartu su partneriu KTU, surengtoje konferencijoje „LiMA MarTech’26: (ne)matoma pusė“.
„DI gali padėti greičiau apdoroti informaciją, pasiūlyti alternatyvų ar pažvelgti į problemą iš kitos perspektyvos, tačiau jis neturėtų tapti žmogaus mąstymo pakaitalu. Technologijų vertė atsiskleidžia tada, kai jos papildo mūsų gebėjimus, o ne perima visą sprendimo priėmimo procesą. Smegenys – raumuo, kurį reikia treniruoti, todėl žmogui reikia pačiam pasverti galimus pasirinkimus ir prisiimti atsakomybę už jų pasekmes“, – pasakoja S. M. Mehdi.
Technologijos rinkodaroje neturi užgožti žmogaus
KTU šūkį „Už kiekvienos technologijos – žmogus“ su šiandienos technologijų pažanga siejantis KTU Rinkodaros ir komunikacijos departamento (RKD) direktorius Danas Viluckas pabrėžia, kad technologijų vertę reikėtų vertinti pagal tai, kokią naudą jos kuria žmogui
Šis požiūris svarbus ir rinkodaroje, kur technologiniai sprendimai leidžia greičiau analizuoti duomenis, optimizuoti kampanijas ir pasiekti tikslines auditorijas. Vis dėlto, anot D. Vilucko, efektyvumas neturėtų būti vienintelis tikslas – ne mažiau svarbu išlaikyti prekės ženklo nuoseklumą, atpažįstamumą ir reputaciją.
„Duomenys svarbūs ne tik kampanijų rezultatams įvertinti – jie padeda suprasti ir besikeičiančius žmonių poreikius. Šiandien būsimiems studentams rūpi ne tik studijų kokybė ar karjeros perspektyvos, bet ir emocinė aplinka, kurioje jie mokysis“, – pažymi D. Viluckas.
Reklamos sėkmę lemia ne tik skaičiai
Kaip vartotojų elgsenos analizė keičia reklamos sprendimus, konferencijoje „LiMA MarTech’26: (ne)matoma pusė“ aptarė ir įmonės „Nordcurrent“ rinkodaros vadovė Ada Mockutė-Jaime. Jos teigimu skaitmeniniame pasaulyje konkurencija dėl vartotojų dėmesio nuolat auga.
„Šiandien nebeužtenka apibrėžti tikslinę auditoriją, reikia įvertinti, kurie klientai renkasi produktą dažniausiai, kas juos sieja, kokia jų elgsena ir kokią vertę jie sukuria verslui. Tuomet galima kurti turinį, kuris ne tik patraukia dėmesį, bet ir skatina įsitraukti bei padeda užmegzti ryšį su prekės ženklu“, – pasakoja A. Mockutė-Jaime.
Tai, kaip keičiasi reklamos sprendimai, gerai iliustruoja mobiliųjų žaidimų industrijos pavyzdys. Pasak A. Mockutės-Jaime, šioje industrijoje ilgą laiką dominavo greitį, veiksmą ir įspūdingus vaizdus akcentuojančios reklamos, tačiau analizuojant vartotojų elgseną, pastebėta, kad žaidėjams svarbūs prisiminimai, asmeninės patirtys bei nostalgija.
„Atsižvelgėme į šiuos duomenis ir pakeitėme reklamų kryptį daugiau dėmesio skirdami emociniam ryšiui su žaidimu. Tai padėjo pasiekti geresnių rezultatų. Šis pavyzdys tik dar kartą parodo, kad norint skaitmeniniame pasaulyje išlaikyti vartotojo dėmesį, nepakanka tik išsiskirti informacijos sraute, svarbu suprasti, ką produkte mato žmogus“, – kalba A. Mockutė-Jaime.
Konferencija „LiMA MarTech’26“ KTU vyko pirmą kartą. Taip pat universitetas kvietė apsilankyti savo stende – išbandyti žvilgsnio sekimo technologiją, kuri pasitelkiama įvairiems rinkodaros tyrimams, išbandyti savo reakciją ir daugiau sužinoti apie KTU Mokymosi visą gyvenimą centro kursus.
