Ar dėl elektroninių paslaugų estai gyvena geriau?

Svarbiausios | 2019-05-10

Estai valdo beveik du kartus daugiau interneto vardų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, nei latviai, ir kone pusantro karto lenkia lietuvius. Pagal nacionalinių .lt, .lv ir .ee domenų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, estai taip pat pirmauja aplenkdami lietuvius ir latvius.

Europos domenų registrų asociacijos CENTR duomenimis, 2019 metų pradžioje lietuviai buvo registravę 289 tūkst., latviai – 162 tūkst., o estai – 189 tūkst. įvairių domenų vardų. Tačiau pagal domenų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, lyderė tarp Baltijos šalių yra Estija, kurios tūkstančiui gyventojų tenka 138,5 domeno. Tūkstančiui Lietuvos gyventojų tenka 103,5 domeno, Latvijos – tik 84,4 domeno.

Panaši tendencija išlieka žvelgiant tik į nacionalinių .lt, .lv ir .ee domenų vardų registracijos apimtis, tenkančias tūkstančiui gyventojui. Jei Estijos fiziniai ir juridiniai asmenys 2019 m. pradžioje buvo registravę 102 tūkst. .ee domeno vardų ir gerokai atsiliko nuo lietuvių, užregistravusių 168,6 tūkst. .lt domenų vardų, tačiau pagal tūkstančiui gyventojų tenkančių nacionalinių domenų skaičių Estija lenkia lietuvius su 74,7 domeno, palikdama už nugaros Lietuvą su 61,5 ir Latviją su 50,6 domeno tūkstančiui gyventojų.

Akivaizdu, kad Latvijos fiziniai ir juridiniai asmenys yra registravę panašų skaičių .lv nacionalinių domenų (97 tūkst.) kaip ir estai .ee (102 tūkst.), bet gerokai nuo Estijos ir Lietuvos atsilieka pagal domenų vardų naudojimą.

Estiją į priekį veda elektroninės paslaugos

Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG vadovė Daiva Tamulionienė mano, kad gerokai didesnį estų aktyvumą registruojant ir naudojant domenų vardus reikėtų sieti su sėkminga Estijos patirtimi diegiant informacines technologijas (IT) praktiškai visose gyvenimo srityse.

„Dėl itin aktyviai valstybės mastu vystomų elektroninių paslaugų yra pakitę Estijos gyventojų ir verslo įpročiai. Tenka pripažinti, kad pasitelkę internetą ir gana kokybiškas elektronines paslaugas bei įpratę jomis naudotis, estai gyvena geriau: gali atsisakyti popierinių dokumentų ir sutaupyti laiko, o verslo procesus – valdyti efektyviau, kurti didesnę pridėtinę vertę ir daugiau uždirbti.

Dėl išvystytų elektroninių paslaugų šalis tampa konkurencingesnė, todėl nestebina estų suvokimas, kad domenas yra neatsiejama ne tik verslo, bet ir asmeninio gyvenimo dalis. Įpratę naudotis elektroninėmis valstybės paslaugomis, tiek verslas, tiek šalies gyventojai patys skaitmenizuoja kitas gyvenimo sritis atsisakydami popierinės biurokratijos, todėl aktyviai registruoja domenų vardus ir jais naudojasi kurdami elektronines parduotuves, interneto svetaines, informacines sistemas, tinklaraščius ar vietoje nemokamo elektroninio pašto dėžutės pasirinkdami naudoti patogesnę ir reprezentatyvesnę elektroninio pašto dėžutę su savo domeno vardu“, – sako D. Tamulionienė.

Gyvenimas Estijoje sotesnis ir patogesnis

Estijos lietuvių bendruomenės valdybos narė Justina Pajus jau 7 metus gyvena Estijoje, o vasaras su vyru praleidžia Lietuvoje. Informacinėmis technologijomis besidominti, Estijos energetikos įmonėje, turinčioje filialus Lietuvoje ir Latvijoje, dirbanti lietuvė sako pastebinti ne tik atlyginimų skirtumus, bet ir kur kas patogesnį bei kokybiškesnį gyvenimą Estijoje.

„Estijoje didesnės algos ir studentų stipendijos. Kur kas geresnis susisiekimas Taline dėl žaliosios kortelės, kuri suteikia galimybę visuomeniniu transportu Talino gyventojams važiuoti nemokamai. Galbūt automobilių spūsčių ir taršos problemų tai nepanaikina, tačiau Talino gyventojams labai patogu. Žalioji Talino transporto kortelė autobuse yra nuskanuojama, todėl nereikia popierinių bilietukų. Estijoje visus popierinius dalykus jau seniai stengiamasi pakeisti elektroniniais, ir tai yra labai svarbi valstybės politikos dalis“, – pasakoja Taline vykusiame interneto plėtrai ir Baltijos šalių domenų rinkos tendencijoms aptarti skirtame renginyje „Baltic Domain Days“ apsilankiusi J. Pajus.

Pasak J. Pajus, tiek valstybės, tiek privataus verslo ir pačių Estijos gyventojų puoselėjama IT sritis labiausiai žavi dėl greito ir lengvai prieinamo interneto, gyvenimo skaitmeniškumo ir elektroninių paslaugų patogumo.

„Su estiškąja skaitmeninės tapatybės kortele yra prieinamos visos valdžios paslaugos internete. Net bankai pasitiki ID kortele, todėl Estijoje jau nebėra elektroninės bankininkystės kodų kortelių, kurios yra nelabai saugios ir vis dar naudojamos Lietuvoje. Be to, parduotuvėse Estijos skaitmeninio piliečio ID kortelę galima naudoti kaip lojalumo kortelę, todėl verslui nėra tikslo kurti atskiras lojalumo korteles, o pirkėjams – nešiotis dešimtis įvairių kortelių. Kadangi pati turiu šią kortelę ir gyvenu Estijoje, galiu dalyvauti Estijos savivaldos rinkimuose ir balsuoti internetu. Jau balsavau internetu keletą kartų ir labai džiaugiuosi tokia galimybe“, – Estijos skaitmeninės tapatybės kortelės naudojimo patirtimi dalijasi J. Pajus.

Nacionaliniai domenai Baltijos šalyse – populiariausi

Taline vykusios konferencijos „Baltic Domain Days“ ekspertai pastebi, kad daugiausiai domenų registruojama įvairioms elektroninėms paslaugoms teikti, o populiariausi išlieka nacionaliniai .lt, .lv ir .ee domenai, nors nemažą rinkos dalį Baltijos šalyse užima .com ir .eu domenai.

Estijos interneto fondo, administruojančio .ee domenų registrą, vadovas Heiki Sibul pastebi, kad domenų rinką iškraipo investuotojai, kurie registruoja domenų vardus siekdami vėliau juos pelningai perparduoti.

„Yra labai daug taip vadinamų domenų prekeivių, kurie registruoja gerus, paklausius vardus, tačiau jų nenaudoja, o laiko užimtus. Su šia problema susiduria ne tik Baltijos šalys, bet ir kiti domenų registrai“, – sako H. Sibul.

Latvijos universiteto, Matematikos ir informatikos instituto, Interneto tinklų departamento, administruojančio .lv domenų registrą, vadovė Katrina Sataki mano, kad domeno naudojimas suteikia daugiau vertės, nei savaime geras, įsimintinas vardas, kuris gali metų metais būti užimtas ir nenaudojamas.

„Tikrai yra problema, kai normalus verslas nori registruoti, o geras vardas jau užimtas. Dar blogiau, kai domenų vardai registruojami nepagrįstai naudojant svetimų prekių ženklų ar į juos klaidinamai panašius žymenis. Tad domenų vardų grobimas (angl. cybersquatting) kainuoja dvigubai. Vis tik pats vertingiausias domeno vardas – tai naudojamas vardas. Kiek iš 25 milijonų registruotų .tk domenų yra naudojama? Tikrai nedaug“, – apibendrina K. Sataki.

Registruojami ne tik nacionaliniai domenai

Lietuvos įmonės yra linkusios pasirinkti ir naudoti vieną domeno vardą, ne tik palikdamos laisvus kitus domenus, bet ir neregistruodamos tokių pat, tik su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis, .lt domeno vardų.

Pasak J. Pajus, Estijos įmonės elgiasi apdairiau, labiau saugo ir vertina domeno vardus registruodamos daugiau variantų. Intelektinės nuosavybės ir prekių ženklų apsaugos svarba Estijos verslininkų yra taip pat labiau vertinama nei lietuvių ar latvių.

„Daugelis Estijos įmonių yra registravusios ir naudoja ne tik .ee, bet ir .eu domenus, nes žiūrima į bendrą Europos Sąjungos rinką. Įmonė, kurioje pati dirbu, savo verslą plėtoja visose trijose Baltijos šalyse, todėl naudojame .eu domeną, nors esame registravę ir nacionalinius .lt, .lv ir .ee domenus. Estijos lietuvių bendruomenė buria šioje šalyje gyvenančius lietuvius, todėl pasirinkome tik .ee domeną ir kuriame Estijos lietuviams skirtą svetainę www.lietuviai.ee. Lygiai taip pat elgiasi ir Estijos rinkoje dirbantys verslai, pirmiausia pasirinkdami .ee domeną“, – tikina Estijos lietuvių bendruomenės valdybos narė.

Ar estai sugebėjo pasiekti didesnės ekonominės gerovės dėl išplėtotų elektroninių paslaugų ir intensyvesnio IT diegimo visose gyvenimo srityse?

„Aš kartais sakau, kad „tyli kiaulė gilią šaknį knisa“. Šis posakis labai tinka estams, nes jie tyliai ir atkakliai dirba, o lietuviai daug šneka, kaip ispanai, bet nieko nedaro. Nors kartais sakoma, kad Estijos ekonominės gerovės šaltinis yra kaimynų iš Suomijos investicijos, šį faktorių pervertiname. Estijos ekonominės gerovės paslaptis slypi atkaklaus darbo ir išplėtotų IT derinyje, juk spartus internetas bei elektroninės paslaugos leidžia dirbti efektyviau, uždirbti daugiau ir gyventi patogiau“, – apibendrina J. Pajus.

Premium WordPress Themes Download
Free Download WordPress Themes
Download WordPress Themes
Download Premium WordPress Themes Free
download udemy paid course for free
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku