Kelias į pažangias technologijas
Dalis pažangių optinių technologijų negali būti toliau tobulinamos vien todėl, kad tam tikros medžiagos dėl savo sandaros nesugeba sukurti reikalingų optinių efektų.
Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai vykdydami bendrą projektą MIT Tarptautinių studijų centro kuruojamoje „Global Seed Fund“ programoje, spręs fundamentalią problemą – kaip įveikti kristalinės simetrijos apribojimus Weyl puslaidininkiuose.
„Šie apribojimai draudžia tam tikrus netiesinius atsako mechanizmus. Kartu su kolegomis iš MIT sieksime realizuoti efektyvius netiesinius optoelektroninius atsakus praktiniuose, kambario temperatūroje veikiančiuose įrenginiuose“, – teigia prof. S. Tamulevičius.
Projekto metu bus bandoma atrasti naujus būdus, kaip suteikti pažangioms medžiagoms savybių, kurių jos įprastai neturi. Tai gali atverti kelią efektyvesnei elektronikai, tikslesniems jutikliams ir naujoms kvantinėms technologijoms.
Stebimi nauji reiškiniai
Įprastai medžiaga į šviesą reaguoja nuspėjamai – kuo daugiau šviesos, tuo stipresnis jos atsakas. Tačiau kai kuriose sistemose šviesa gali padaryti gerokai daugiau: pakeisti pačios medžiagos savybes ir sukelti naujus reiškinius.
„Paprastai tariant, kalbama apie tai, kaip šviesa ir medžiaga sąveikauja neįprastais, netiesiniais būdais, kai tiriama sistema nėra tobula ar simetriška. Čia „simetrija“ reiškia tvarką ir vienodumą – pavyzdžiui, jei kažką pasukame ar apverčiame, jis atrodo taip pat, o „simetrijos pažeidimas“ reiškia, kad ta tvarka „sulaužoma“ – sistema tampa šiek tiek netolygi ar asimetriška“, – pasakoja KTU profesorius.
Būtent tokiose „netobulose“ – pažeistos simetrijos – sistemose mokslininkai pastebi naujų reiškinių, kurie gali turėti įvairių pritaikymų.
Pasak S. Tamulevičiaus, bus tiriama, kaip šviesos pagalba nanometrinėse struktūrose galima „sulaužyti“ unikalios kristalinės medžiagos simetriją ir valdyti jos elektrinį laidumą bei atsaką šviesai.
„Aiškinsimės, kaip nanostruktūrose (topologinėse–plazmoninėse sistemose) atsiranda šie efektai bei kaip simetrijos pažeidimas leidžia kurti itin jautrius optinius detektorius“, – teigia KTU profesorius.
Viena perspektyviausių krypčių
Mokslininkų tyrimuose bus naudojamos vadinamosios topologinės-plazmoninės heterostruktūros. Tai kelių skirtingų medžiagų dariniai, kuriuose vienoje sistemoje apjungiami reiškiniai, būdingi plazmonikai (nagrinėjančiai kolektyvinį elektronų atsaką šviesai) ir topologinei fizikai (šiuolaikinei fizikos krypčiai, kurioje nagrinėjama ne tik iš ko sudaryta sistema, bet kaip jos savybės priklauso nuo geometrinės/topologinės struktūros).
„Dėl šių savybių jos laikomos viena iš perspektyviausių krypčių šiuolaikinėje nanofotonikoje ir pažangioje optoelektronikoje“, – tikina S. Tamulevičius.
Skirtingai nuo esamų sprendimų, kurie remiasi nepraktiškomis eksperimentinėmis sąlygomis, anot KTU profesoriaus, siūlomas metodas naudoja inovatyvias nanostruktūras ir optinį vertikalių elektrinių laukų generavimą, taip atveriant kelią integruojamiems, aukšto efektyvumo optoelektroniniams įrenginiams.
„Netiesinės optinės sistemos atveria galimybes realizuoti fizikinius efektus, kurie yra nepasiekiami tiesinėse sistemose (sistemose, kuriose šviesos sukeltas atsakas yra proporcingas įeinančios šviesos intensyvumui). Be to, jos padeda įveikti fundamentalius medžiagų simetrijos apribojimus ir ženkliai padidinti įrenginių jautrumą bei efektyvumą“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.
Sujungs universitetų stipriąsias puses
Minėtus tyrimus KTU profesorius S. Tamulevičius įgyvendins kartu su MIT Mechanikos inžinerijos departamento mokslininke dr. Svetlana Boriskina.