„Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtojas A. Špilevojus: IT specialistai turi ne mažiau idėjų nei menininkai

Neretai įsivaizduojama, kad menininkai ir, pavyzdžiui, informatikai, finansininkai ar inžinieriai – visiškai skirtingai mąstantys žmonės. Tačiau kūrybiškumas egzistuoja ne vien tik meno erdvėje, o kūryba – apskritai neatsiejama gyvenimo dalis, todėl svarbi bet kokios profesijos atstovams. Tuo įsitikinęs režisierius ir aktorius Aleksandras Špilevojus, Kauno technologijos universiteto (KTU) teatro studijos „44“ vadovas.

Jis tikina, kad dirbant su „44“ kolektyvu labiausiai jį džiugina degančios studentų akys, o teatras universitete – ne tik puiki vieta savirealizacijai, bet ir galimybė įgyti papildomų įgūdžių, praversiančių pasirinkus bet kurią profesiją.

„Tiek teatras, tiek kiti meno kolektyvai – šokio, muzikos, labai praturtina universitetą“, – pabrėžia KTU teatro studijos vadovas, šiais metais pelnęs aukščiausią Lietuvoje teatro apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“ nacionalinės dramaturgijos kategorijoje.

„Kūrybiškumas yra neatsiejama kiekvienos gyvenimo srities dalis, įskaitant ir finansus, ir statybų inžineriją, ir informatiką, ir visas kitas sritis, iš kurių mes visi „teatriokai“ ir atėjome“, – antrina KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Finansų studijų ketvirtakursė Monika Abraitytė, aktyviai dalyvaujanti „44“ veikloje.

A. Špilevojus taip pat atkreipia dėmesį į tai, tikindamas, kad kūrybiškumas būdingas ne vien tik meno sričiai: „Esu įsitikinęs, kad techniškai mąstantys žmonės gali būti ir yra labai kūrybingi. Dažnai dalis menininkų pavargsta, „perdega“, o pabendravęs su IT specialistais matau, kiek jie turi idėjų, tik savo potencialą atskleidžia ne meninėje erdvėje“.

Kviečia iš šono pažvelgti į šiuolaikinio žmogaus problemas

Gegužės 25-ąją KTU teatro studija, gyvuojanti nuo praėjusio amžiaus vidurio, minės savo 70-ąjį jubiliejų – per tą laiką sukurta daug įsimintinų spektaklių ir vaidmenų. Šia proga šventinio renginio metu įvyks spektaklio „Skylė, 21 gramą sverianti“ premjera.

„Tai nostalgiška, saviironiška, atvira išpažintis – šiuolaikinio Rusijos dramaturgo Jevgenijaus Griškoveco parašytas monologas, kuriame ieškoma savo paties identiteto, vietos šiame pasaulyje, santykio su aplinka, žmonėmis, reiškiniais, sistema, taisyklėmis, kurios šiandien supa žmogų“, – pasakoja A. Špilevojus.

Anot jo, pagrindinis klausimas, kuris yra keliamas – kas esu aš ir kas sudaro manąjį aš. Šis spektaklis skirtas kiekvienam, kuris nebijo užduoti sau nemalonių klausimų ir ieško, kuo užpildyti ta skylę savo viduje.

„Visa tai aktualu ir šiuolaikinei visuomenei – kai labai stipriai ir neįtikėtinai greitai vystosi komunikacijos, technologijos ir apskritai komunikacijos galimybės. Šiandien galime komunikuoti tiek interneto pagalba su bet kuriame pasaulio taške esančiu žmogumi, tiek galim nuskristi ir pamatyti įvairiausias kultūras, kurios dar mūsų tėvams ar seneliams buvo pažįstamos tik kaip knygų romanai ir istorijos, – pasakoja A. Špilevojus. – Tačiau tuo pačiu esame tam tikroje šoko būsenoje, kurioje atsiduriame nuolat: mes nežinome, kaip sureaguoti į tai, kas yra svetima, į tai, kas yra toli nuo mūsų ar mums nepriimtina“.

Teatro studijos „44“ vadovas pastebi, kad būtent šiandienos žmonėms aštresnis tampa klausimas „Kas aš esu?“: kaip aš galiu komunikuoti su tuo, kas mane supa, atrasti kažką bendrą ar sukurti tarpusavio ryšį.

Beje, KTU Muziejaus interneto svetainėje galima aplankyti virtualią, teatro jubiliejui skirtą fotografijų parodą „Tikros ir suvaidintos akimirkos: KTU teatro studijai – 70“, kurioje – spektaklių fragmentai, teatro kūrėjų laisvalaikis, gastrolės, spektaklių afišos ir programėlės 1949-2019 m. laikotarpiu.

Teatre – gyvenimiškos patirties mokykla

KTU EVF studentė Monika Abraitytė, taip pat vaidinsianti spektaklyje „Skylė, 21 gramą sverianti“ , įsitikinusi – įsitraukimas į teatro ir kitų meno kolektyvų veiklas kiekvienam jaunam žmogui itin reikšmingas.

„Tokios veiklos padeda geriau pažinti save, išmoko tvarkytis su gyvenime kylančiais iššūkiais, skatina domėtis kultūriniu gyvenimu“, – pažymi ji.

Pasak A. Špilevojaus, visų pirma jaunuolį teatras moko laisvės ir priėmimo, darbo komandoje įgūdžių ir atsakomybės jausmo.

„Mokomės vieni iš kitų, plečiame savo akiratį. Manau, tai graži šeima, kurios nariai augina vieni kitus, o tai – didžiulė motyvacija“, – neabejoja KTU teatro studijos vadovas.

„Mūsų yra pakankamai daug, todėl tenka susidurti su labai skirtingais žmonėmis ir kartu dar kažką sukurti. Ne tik išbūti, bet ir sukurti. Tai reiškia, kad reikia atsiverti, išmokti priimti, suprasti, kad anksčiau ar vėliau teks susidurti su situacijomis, keliančiomis didesnį stresą. Svarbu jose išlikti kūrybišku bei atviru sau ir aplinkai“, – sako jis.

Jo nuomone, KTU, kaip technologinius mokslus atstovaujančiam universitetui, poreikis turėti tokius meno kolektyvus kaip teatro studija „44“, yra netgi didesnis nei meninio ar humanitarinio profilio universitetams.

„KTU yra baigę tokie žinomi vardai kaip Einius iš grupės „Beissoul & Einius“, „Golden Parazyth“ duetas, Paulius Trijonis iš „Colours of Bubbles“, Vitas Vaičiulis, kuriantis muziką „Daddy Was A Milkman“, – vardija A. Špilevojus. – Meno pasaulyje, ypač muzikoje, sutinkame daug talentingų žmonių, baigusių technologinius universitetus“.