„Erasmus“ praktikos užsienyje: kodėl tai šansas, kurio negalima praleisti?

Universitetas | 2017-11-25

Europos Komisijos tyrimai rodo, kad 64 proc. darbdavių ypatingai vertina tarptautinę studentų patirtį, o net 77 proc. „Erasmus“ programos galimybėmis pasinaudojusių studentų 10 metų laikotarpiu pakyla iki vadovaujamų pareigų. Net 84 proc. studentų pagrindine „Erasmus“ programos pasirinkimo priežastimi įvardija įsidarbinimo galimybių ateityje padidinimą. Tačiau ar vien dėl tokių paskatų į svečias šalis išvyksta studijuojantys jaunuoliai? Kokios įsimintinos patirties pasisemia „Erasmus“ studentai?

Įspūdžiais, patirtais „Erasmus+“ praktikose, pasidalijo Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventai, papasakoję apie tai, kas paskatino išvykti, su kokiais sunkumais susidūrė ir kas sužavėjo labiausiai.

Padeda apsispręsti dėl ateities

Nors vienu iš svarbiausių motyvų išvykti praktikantai nurodo galimybę tobulinti savo profesinius įgūdžius, pasirinkimą atlikti praktiką užsienio šalyse lemia ir kitokios priežastys.

Ugnė Dirdaitė pasirinkti „Erasmus+“ praktiką Jungtinėje Karalystėje, Notingemo universiteto Biomolekulinių mokslų centre, apsisprendė labai greitai. Ugnė absolvento praktikos metu norėjo suprasti, kas jai iš tikrųjų įdomu ir prieš magistro studijas apsispręsti dėl tolimesnių siekių.

Rūta Tamašauskaitė, atlikusi praktiką Danijoje įsikūrusioje įmonėje „Bang&Olufsen“, gaminančioje prabangos elektronines prekes, po bakalauro studijų nusprendė, kad praktika – puiki proga įgyti išskirtinės kultūrinės patirties. Rūta tai vadina „šansu, kurio negalima praleisti“.

„Visada buvau atvira naujoms pažintims. Taip pat mėgstu keliauti, tad ši praktika leido ne tik laisvu laiku pakeliauti po Daniją, bet ir pažinti danų kultūrą ir kalbą bei susipažinti su įdomiais žmonėmis“, – sako Rūta.

Ji pridūrė, kad po ketverių metų toje pačioje aplinkoje norėjosi išeiti iš komforto zonos ir išbandyti save.

Sunkumai praktikos metu – smulkmenos

Daugumai praktikantų svetimose šalyse nekyla didelių nesklandumų. Nepaisant pirminių nepatogumų bandant priprasti prie kitokios kultūros, gauta patirtis visa tai atperka.

„Nebuvo nei kalbos barjero, nei kultūrinio šoko. Galbūt pradžioje šiek tiek sunku buvo priprasti prie kitokio angliško akcento, bet vėliau ausis įgunda. Manau, kad viskas ateina per praktiką“, – teigia U. Dirdaitė.

Švedijos įmonėje „Sparv Embedded“ praktiką atlikęs Vytenis Kibildis taip pat tikina, kad bėdų su kalba, prisitaikymu prie naujai sutiktų žmonių nebuvo, o sunkumų iškilo tik su gyvenamąja vieta.

„Teko keltis gyventi iš vienos vietos į kitą, nes pirmasis nuomos patalpų savininkas kėlė problemas, tačiau tuo bėdos ir baigėsi“, – prisimena jis.

Tuo tarpu R. Tamašauskaitė vieninteliu iššūkiu „Erasmus+“ praktikos metu įvardija nemažą atstumą nuo šeimos ir artimų draugų: „Nors reguliariai bent kas mėnesį grįždavau arba mane aplankydavo Danijoje, buvimas atskirai retkarčiais slėgė. Bet mažas sunkumas ir dėl to tikrai neatsisakyčiau visų praktikos užsienyje privalumų“.

Įsiminė ne vien tik profesinės žinios

Nors praktikos metu svarbiausia tobulinti asmeninius įgūdžius, įsimintiniausiais KTU absolventai išskiria laisvalaikio metu patirtus nuotykius. U. Dirdaitei vienas tokių – kelionė į „Peak District“ nacionalinį parką, kai oras nebuvo tam tinkamas: pūtė stiprus vėjas, lijo ledukais, klimpo kojos.

„Įkopus į ten esantį kalną vėjas pasidarė dar stipresnis, bet tuomet išsitraukiau iš kuprinės sūrio pyragą ir arbatos. Tai buvo kažkas beprotiško: valgyti pyragą pučiant uraganiniam vėjui. Bet turbūt dėl tokių akimirkų verta keliauti“, – sako ji.

Pasak R. Tamašauskaitės, atmintyje ilgai išliks įgyta tiek profesinė, tiek gyvenimiška patirtis, tačiau sunkiausiai užmirštamus ji vadina šmaikščius pokalbius su kolegomis pietų arba susitikimų metu.

„Buvau gerokai jaunesnė už savo komandos narius, jie stengėsi mane šviesti išvardindami filmus ar serialus iš praėjusio tūkstantmečio, atsiųsdavo dainų sąrašus su gera muzika. Taip ant mano darbo stalo netikėtai atsirado ir vienas iš kompanijos anksčiau gamintų legendinių CD grotuvų su kolonėlėmis ir krūvelė muzikinių kompaktų, kurių klausydavausi, kai biuras ištuštėdavo“, – sako ji.

Švietimo mainų paramos fondo duomenimis, 2015-2016 m. „Erasmus+“ praktikos galimybėmis pasinaudojo 1859 studentai, 27,2 proc. rinkosi absolvento praktiką. Įvardintais metais praktikuotis užsienyje išvyko 165 KTU studentai. Praktikai studentai dažniausiai renkasi Europos Sąjungos šalis, iš jų populiariausios – Estija, Italija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Portugalija.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku