Europos Komisijos narys C. Moedas: KTU „Santakos“ slėnis – inovacijų švyturys Europoje

Kauną papuošusį išskirtinės architektūros KTU „Santakos“ slėnį, kuris yra slėnio „Santaka“ dalis, sudaro dvi organiškai susijungiančios dalys – Mokslo ir technologijų centras bei Kauno mokslo ir technologijų parko (KMTP) padalinys – Technologinio verslo inkubatorius. Į 2014 m. lapkričio 14 d. duris atvėrusį Slėnį investuota beveik 43,5 mln. eurų.

C. Moedas šį nacaionalinės svarbos atvirtos prieigos mokslo, studijų ir verslo centrą vadina inovacijų švyturiu, kokių reikėtų daugiau visoje Europoje. Tokie centrai yra labai svarbus veiksnys kuriant inovacijų ekonomiką ES.

Išskirtiniame interviu EK narys C. Moedas pasakoja, kodėl, galvojant apie ateities gerovę, tvarų vystymąsi, į mokslinius tyrimus, inovacijų kūrimą būtina investuoti, ir kokią tiesioginę ir netiesioginę investicijos atneša visuomenei, valstybei, Europos Sąjungai.

– Dalyvaudamas KTU „Santakos“ slėnio atidaryme, sakėte, kad tai yra puikus efektyvaus Europos Sąjungos, valstybės ir verslo investicijų panaudojimo pavyzdys. Ar, prabėgus kiek daugiau nei metams laiko nuo Slėnio atidarymo, ir dabar pasakytumėte tą patį?

– KTU „Santakos“ slėnis įrodė, jog yra efektyvus Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius. Pajamos iš mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos 2015-aisiais paaugo 22 procentais. Akivaizdu, kad KTU „Santakos“ slėnis išnaudoja savo tyrimų išteklius ir potencialą ir sėkmingai pritraukia pasaulinio lygio tyrimus. Skaičiuojama, kad per 15 metų grįš Europos struktūrinių fondų investicijos, o tai – puikios žinios.

– Vizitas KTU „Santakos“ slėnyje buvo jūsų pirmasis oficialus vizitas tapus Europos Komisijos nariu mokslui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Vis dar prisimenate jį?

– Žinoma! Man buvo labai malonu dalyvauti KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centro bei Technologinio verslo inkubatoriaus atidaryme, pasveikinti KTU akademinę bendruomenę, kuri sunkiai dirbo tam, kad Slėnis sėkmingai veiktų. Reikia, kad panašūs inovacijų švyturiai steigtųsi visoje Europoje.

– Tvarus valstybės vystymasis yra tiesiogiai priklausomas nuo verslo ir mokslo bendradarbiavimo. Jūsų vertinimu, KTU eina teisingu keliu?

– Tikrai taip, juk KTU „Santakos“ slėnis sujungia mokslą ir verslą. Jei tiksliau, Mokslo ir technologijų centre yra įsikūrę penki mokslo institutai: biomedicininės inžinerijos, medžiagų mokslo, ultragarso mokslo, sintetinės chemijos ir sveikatos telematikos. Be to, čia yra ir du mokslo centrai, dirbantys informacinių technologijų ir organinės chemijos srityje. Technologinio verslo inkubatoriuje veiklą vysto jau 14 inovatyvių Lietuvos ir užsienio įmonių; taip sukuriama aplinka, skatinanti bendradarbiavimą tarp kūrybinių produktų kūrėjų ir jų vartotojų.

– ES investuoja didžiules lėšas į mokslą. Ar investicijos sugrįžta?

– Tiesa, kad Europos Sąjunga daug investuoja į tyrimus ir inovacijas. „Horizontas 2020“ yra konkurencija pagrįsta finansavimo programa. Pasaulinio lygio mokslo kontekste atrodome gerai. Pasibaigusios „Framework“ (FP7) programos moksliniams tyrimams ir inovacijos remti duomenimis, buvo sukurta 204 tūkstančiai publikacijų, iš kurių daugelis įvertintos tarp 1 ir 5 proc. dažniausiai cituojamų publikacijų atitinkamose kryptyse. Tai – gerokai aukščiau vidurkio tiek Europoje, tiek JAV.

Taigi, mums sekasi remti perspektyvius tyrimus, tačiau vis dar turime mokytis remti inovacijas, pavyzdžiui, išnaudoti ir platinti tyrimų suteikiamas žinias. „Horizontas 2020“ labiau koncentruojasi į projektus, susijusius su tyrimų pristatymu rinkoms ir prototipų kūrimu. Buvo inicijuota ir nemažai visuomeninių bei privačių partnerysčių tam, kad būtų padidintas bendradarbiavimas svarbiose srityse.

Žvelgdami atgal į FP7 projektus, matome, kad jie paskatino ekonomikos augimą bei naujų darbo vietų sukūrimą. Aukšto lygio ekspertų grupė, atlikusi programos liekamųjų rezultatų vertinimą, nustatė, kad FP7 projektų netiesioginis ekonominis efektas padidins BVP apie 20 mlrd. eurų per metus, o per ateinančius 25 metus jis išaugs iki 500 mlrd. Vykdant per 10 metų finansuotus projektus, buvo sukurta daugiau nei 1,3 mln. tiesioginių darbo vietų per metus, o per 25 metus iš viso bus sukurta 4 mln. netiesioginių darbo vietų.

– Lietuva siekia tapti inovacijų ekonomikos šalimi. Kas, jūsų vertinimu, yra svarbiausia siekiant šio tikslo?

– Šiandieninis pasaulis yra atviras, skaitmeninis ir globalus. Jis tampa vis sudėtingesnis ir greitesnis, ypač – inovacijų srityje. Nemanau, kad turėtume teikti prioritetą vienam ar kitam faktoriui – svarbiausia, kad visi elementai tyrimų ir inovacijų mechanizme kaip įmanoma efektyviau bendradarbiautų.

Taip, žinoma, mums reikia naujų technologijų ir puikių tyrėjų – ir kuo jų daugiau, tuo geriau. Tačiau mums reikia ir kai ko daugiau. Reikia, kad mūsų piliečiai aktyviai dalyvautų inovacijų cikle. Reikia išradingų verslininkų. Reikia atsiverti kitoms inovacijų formoms – socialinėms, visuomeninio sektoriaus, verslo modelio inovacijoms. Tik tada, kai inovacijos vyks visose mūsų ekonomikos srityse ir visi dalyvaus jų kūrime, galėsime sakyti, kad Europoje turime inovacijų ekonomiką.

– Ar turite auksinį receptą, kaip sudominti universitetuose vykdomais tyrimais verslininkus? Kaip jiems parodyti naujų žinių, technologijų, inovacijų naudą, kuriamą pridėtinę vertę?

– Daugeliui Europos įmonių, ypač mažų ir vidutinių, trūksta būtinųjų gebėjimų – žinių ir įgūdžių, kaip pasiekti ir išnaudoti Europos žinių bazę. Todėl, manyčiau, klausimą reikėtų apsukti – kaip padaryti verslą patraukliu užsiėmimu universitetams?

Turėtume skatinti savo universitetus ir tyrėjus tapti verslesniais, siekti bendrauti su verslu. Žinių gamyba pati savaime yra vertinga, tačiau tam, kad pakeltume gerovę, svarbu, kad žinios pavirstų verslu ir visuomeninėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, jei susitelktume ties atviruoju mokslu (angl. Open Science), žinias, kurios prieinamos visiems, būtų galima panaudoti iš naujo, o duomenys būtų atviri verslui, kuris juos galėtų panaudoti tolimesnei analizei.

Tiesa, atvirasis mokslas neužtikrina, kad tyrimų rezultatai ir mokslinės žinios bus komercializuoti ar sukurs socialinę ir ekonominę vertę. Tam, kad taip atsitiktų, atvirosios inovacijos gali padėti apibendrinti ir išnaudoti atvirojo mokslo rezultatus, ir taip palengvinti atradimų perkėlimą į visuomenę padedant verslui. Todėl turime remti geriausias iniciatyvas, susijusias su atvirosiomis inovacijomis, pavyzdžiui, įvairias bendras akademines ir verslo kūrimo platformas.

Tam, kad labiau išvystytume mokslo ir verslo bendradarbiavimą, turime taip pat įsitikinti, kad egzistuoja visos būtinosios sąlygos. Pavyzdžiui, reikia peržiūrėti autorinių teisių įstatymą ir pašalinti bet kokias teisines dviprasmybes, susijusias su teksto ir duomenų analizės naudojimu tyrimams, kad įgalintume naujų inovacijų atsiradimą iš esamos skaitmeninės informacijos.

– Ar palaikote ryšius su Lietuvos mokslo ir verslo bendruomene?

– Žinoma! Mano tarnyba nuolatos bendradarbiauja su atitinkamais Lietuvos pareigūnais – vertiname ir stebime, kaip vystosi ir kokios priemonės yra naudojamos tam, kad atgaivintume Europos tyrimų, mokslo ir inovacijų erdvę.